Mamacitos dienoraštis

Vaiko gimimo įamžinimas: kada galima darytis tatuiruotes?

Kažkada vienų traškučių reklamoje nuskambėjo šūkis: „Kartą paragavęs, negali sustoti“. Nežinau kodėl, bet man visada tas šūkis tinka, jei kalbėsime apie tatuiruotes: jei pasidarei vieną, žiūrėk, kad norisi daugiau, pradedi galvoti apie antrą, o tada atsiranda trečia, ketvirta… Asmeniškai aš turėjau pribręsti tatuiruotėms, nes pradžia buvo auskarai. Kur tik jų neturėjau: ir kakle, ir liežuvyje, ir krūtinėje. Bet atėjo diena X ir kažkaip jie visi dingo nuo mano kūno. Tik vėliau dar įsivėriau papildomų auskarų į ausis, bet tik tiek.

Tatuiruotėms lyg ir reikėjo užaugti, nes vis galvodavau, kad turiu tikrai žinoti, kad noriu. Taip, galima jas pašalinti, bet koks tikslas kažką daryti, jei galvoji, kad tau po kelių metų atsibos? Taip ant riešo ir šonkaulių atsirado pirmosios tatuiruotės, vėliau dar kelios. Teko nemažai pasukti galvą, o kokios noriu, kad ji būtų išskirtinė, turėtų reikšmę tik man, o vėliau į ją žiūrėti neatsibostų. Daug klausimų sulaukiu dėl dvigubos begalybės ženklo, nes visiems kažkodėl jis atrodo iš pirmo žvilgsnio it AUDI žiedai. Pasijuokiu, kad esu žiedų valdovė. Kitų mano tatuiruočių – nepamatysi, nes visos yra nematomose vietose, bet kiekviena man turi svarbią reikšmę.

Keturi pėdsakai ant odos

Ar rinkausi pas ką darytis? Ne, nes kažkaip tada nerūpėjo, nors dabar tikrai pasirinkčiau meistrą ar meistrę, kurių darbai man patiktų, galbūt stilius. Prisipažinsiu, kad nesirinkdama meistro vieną kartą nudegiau, nes atėjau į saloną, parodžiau, ko noriu, o man tatuiruotę atliko mergina, kuri salone buvo naujai atvykusi. Jei neklystu, tai ji buvo slavė, nes kalbėjomės angliškai. Padarė man tatuiruotę, kad net verkti norėjosi. Man labai patinka grafiški dalykai, kur plonos linijos, viskas subtilu, o ten veikiau priminė vaiko, kuris piešė su kreidelėmis vaškinėmis, darbą. Po kelių metų nusprendžiau, kad noriu ištaisyti broką ir pasidaryti kažką, kas mane labiau džiugintų. Taip nuėjau į kitą saloną Vilniuje. Buvau susitarusi su vienu meistru, bet jis man parekomendavo savo kolegę, nes kitaip būtų tekę ilgai pas jį laukti. Ir vėl feil‘as. Mergina padarė korekciją tatuiruotės, bet šį kartą tiek subtiliai plonomis linijomis norėjo padaryti, kad panašiai nesimatė, kad kažkas būtų atlikta. Po savaitės be eilės ir papildomų pinigų meistras mane priėmė pats ir sutvarkė kolegės broką. Taip turiu dabartinę savo tatuiruotę ant nugaros.

© www.DovydasGaidamavicius.lt

Šiuo metu turiu keturias, bet vis pagalvoju, o gal dar vieną? Natūralu, kad tatuiruotėmis mes kažką pažymime, įprasminame, todėl toks įvykis, kaip vaiko gimimas – viena iš progų. Vos sužinojau, kad laukiuosi, tikrai pagalvojau, kad būtų visai faina įamžinti tai, nes juk pirmagimis, bet tada supranti, kad negali, nes gi laukiesi. Galvoji, OK, palauksiu, kol pagimdysiu, o gal jau tada kažkaip įprasminsiu. Ir vėl kyla klausimų, o ar galima, jei žindai? O kaip dėl dažų, ar tikrai neįvyks jokios reakcijos, juk moters kūne dar burbuliuoja hormonai po gimdymo.

Kalbinu tatuiruočių meistrę Simoną Cherry apie tai, kada geriau įamžinti vaiko gimimą ir kodėl to nereikėtų daryti nėštumo metu:

You Might Also Like...

No Comments

    Leave a Reply