Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas nusprendėme, kad norime aplankyti Kalėdų senelį. Oi, ne. Pasirinkome ekonominį variantą. Į Laplandiją nevykome, tad rinkomės kai ką paprasčiau ir arčiau. Vis socialiniuose tinkluose šmėžuodavo reklama apie siauruką, kuriuo gali nuvykti į senelio rezidenciją. Nusprendžiau, kad šia pramoga noriu pasidalinti ne tik su mažuoju Joakimu, bet ir su sesės vaikais – mat Rapolas – mano krikštasūnis.
Siauruko esama ne tik Anykščiuose
Prisipažinsiu, kad iš pradžių buvo šiek tiek pasimetimo. Kaip supratau iš aprašo, tai bilietai yra į vieną pusę. Vos jau nesukurpiau plano, kad aš su trimis vaikais važiuoju, o mus vėliau iš taško B jau pasiima Edvinas. Gerai, kad visagalis internetas šiek tiek apšviečia ir gali pasitikslinti susisiekus. Tai pradėkime nuo to, kas tas siaurukas? Šiais metais pasirodo, kad Aukštaitijos siaurukas minėjo savo tokį gan apvalų jubiliejų – 125-ąjį gimtadienį. Šiandien Siaurukas – tai nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas. Tai vienintelis Lietuvoje veikiantis ir ilgiausias Baltijos šalyse istorinis 750 mm vėžės pločio geležinkelis, išsaugojęs inžinerines, urbanistines, architektūrines, kraštovaizdžio ir istorines vertingąsias savybes.
Apie siauruką teko girdėti, bet man jis asocijavosi su Anykščiais. Pasirodo, kad racijos yra, mat šiandien mažai Lietuvos žmonių žino, kad 68 km siaurojo geležinkelio ruožas veikia tarp Panevėžio ir Rubikių. Taigi, galėjome savo tašką pasirinkti arba Anykščius, arba Panevėžį ir vykti į Surdegį, kur laukė maža kalėdinė pasaka. Kiek teko skaityti, tai šiais metais Kalėdinė šventė vyks Surdegio siaurojo geležinkelio stotyje ir Panevėžyje siaurojo geležinkelio depe. Na, bus daugiau galimybių išbandyti pasivažinėjimą siauruku ir aplankyti Kalėdų senelį.
Panevėžys – Surdegis
Bet grįžkime prie mūsų patirties, kuri palyginus su šių metų programa šiek tiek skiriasi, bet pati esmė – ta pati. Mes pasirinkome keliauti beveik paskutinėmis dienomis prieš Kalėdas. Prieš perkant bilietus teko paskaityti, kad vagonuose gan šaltoka, tad patariama keleivių apsirengti šilčiau. Pagalvodama apie viską, paėmiau iš namų užklotukų, bet mums pasitaikė gan geras oras, kai lauke sniego yra, bet nedidelis minusas, tad jie visą laiką tiesiog buvo nenaudojami. Rinkomės patį vėliausią laiką išvykti iš Panevėžio, kad vaikai spėtų darželiuose dar pietukų pamiegoti. Lauknešėlis maisto buvo sudėtas, nes visi buvo be pietų. Šiek tiek apsišovėme su laiku, tad teko vos nebėgti į peroną ir buvome vos ne paskutiniai.
Už keturis bilietus sumokėjome 116 eurus. Joakimui nereikėjo pirkti, nes jis dar nebuvo dviejų. Kiek teko pasidomėti šį kartą, tai kaina šiek tiek yra mažesnė, pasirinkus pramogą Panevėžio siaurojo geležinkelio depe. Padusę susirandame savo vietas Nykštuko vagone, kuriame mus tikrąja ta žodžio prasme pasitinka nykštukė. Galiu tik itin pagirti šią moterį, nes mano keliauninkai neatsitraukė nuo jos visą kelią į priekį, o ji juos nuolat užimdavo. Po šios kelionės būtent jos dėka atrado „Du gaideliai“ dainos remiksą. Laikotarpiu, kuriuo kursuoja šventinis siaurukas, pasinaudoja apie 10 tūkst. keleivių, iš kurių pusė – vaikai. Mūsų to vakaro traukinio vagone maniškiai buvo mažiausi, daugiau visi vyresni arba net ukrainiečiai. Beje, kiekvienas vagonas turi savo pavadinimą ir už jį atsakingą nykštuką, kuris yra kaip ekskursijos vadovas.
Laiškas Kalėdų seneliui ir pramogos pakeliui
Važiuojant į Surdegį, turėjome galimybę parašyti Kalėdų seneliui laišką. Buvo leidžiama pasaka apie Kalėdas, o atsakius klausimus, gauti ir prizą. Teko už tris vaikus atsakinėti, kad visi gautų po saldainį, nes kaip gi kitaip? Jei gautų vienas arba du, būtų bėda. Reikia visiems trims. Taip pat vyko šokiai pokiai, tad laikas neprailgo. Iš tikro labai įdomi patirtis spėju tiems, kurie niekada nevažiavo apskritai traukiniu. Taip, komforto ten mažai, bet… juk ne tame esmė.
Sustojus Kalėdiniame miestelyje, pirma stotelė buvo kalėdinio žaisliuko dirbtuvės. Šiltame kambaryje prie ilgo stalo vaikai, padedami suaugusių, gamino angeliukus. Visos priemonės buvo duotos, visiems paaiškinama, jei neišeina, tai ateinama ir parodoma individualiai. Tikrai ne raketų mokslas. Ramunė ir Rapolas patys pasigamino, o už mūsų mažąjį teko atidirbti tėveliams.
Suplanuotos veiklos Kalėdų miestelyje
Kaip ir minėjau, mums labai pasisekė su oru, tad reikėjo vėliau lauke šiek tiek palaukti, kol kiti, esantys kupole, susitiks su seneliu. Bet viskas labai sustyguota, kiekvienas vagonas eina su savo nykštuku ar nykštuke per veiklas. Nėra kažkokio chaoso arba laisvos programos, kad visi daro ką nori. Manau, kad tas labai padeda. Laikas neprailgo, nes norėjosi eiti, fotografuotis, viską įsiamžinti. Tada mūsų laukė susitikimas su pačiu Kalėdų seneliu. Vyko įvairūs šokiai, žaidimai. Visi buvo apdalinti dovanomis, bet aišku, ne už ačiū. Reikėjo tai eilėraštį pasakyti, tai dainą padainuoti. Kas buvo drąsiausias mūsų grupės dalyvis? O gi, pirmoji buvo Ramunė, tada iš paskos nusekė dvimetis Joakimas, o galiausiai Rapolas. Žiauriai didžiavausi, kad jie tokie bebaimiai ir visur dalyvauja. Teko palaukti, kol visi gaus, tada jau laikas nuotraukoms.
Vėliau judėjome į kitą pastatą, kuriame buvome vaišinami sausainiais: vaikai šildėsi arbata, o suaugusiems buvo duota paskanauti karšto vyno. Čia taip pat vyko viktorija, kurios metu galėjai laimėti saldainių. Čia pat šmėžavo sausainio personažas, tai vaikams jis itin patiko. Vėliau lauke mūsų laukė magijos erdve virtęs pakhauzas ir pirmą kartą Lietuvoje sukurtas kalėdinių eglučių labirintas. Laikas tiesiog praskriejo ir tikrai nebuvo taip, kad jau žiūrėtumei į laikrodį.
Po kelionės pirma stotelė – pavalgyti
Atgal visi į traukinį ir pajudėjome link Panevėžio. Nors biliete rašoma, kad kelionės trukmė trys valandos, bet mes į Panevėžį grįžome šiek tiek vėliau. Visi labai norėjome valgyti, tad atsisveikinome ir greituoju būdu išjudėjome į „Burger King‘ą“. Žinau, ne pats sveikiausias maistas, bet… nuvažiavus teko jau pabučiuoti duris, tad stojome šalia esančiame KFC, nes tiek mažiukai, tiek mes jau buvome praalkę. Namus pasiekėme prieš vidurnaktį. Ar kartotumėme? Tikrai užskaitau pramogą, tik galbūt visada pagalvoji apie kainą, nes plius dar prisideda degalai ir panašūs dalykai. Mums tiems, kas yra iš Šiaurės Lietuvos, tai Panevėžys, gan patogus taškas, o visiems sostinės gyventojams – pramogą galima išbandyti iš Anykščių. Bet vaikai tikrai buvo laimingi, jiems patiko, o ko daugiau norėti?
Jei jau bus aktualu išbandyti, tai šių metų programą ir bilietus galima rasti čia. Gero kelio!
