Pradėkime nuo to, kad kartu su Joakimu nesame pakvaišę dėl Kakės Makės. Taip, man labai faina, kad lietuviškas personažas rado kelią į vaikų širdis, bet kažkaip mes nesame pametę galvų. Asmeniškai man nesiclik‘ina kažkaip ir viskas, nors turime nusipirkę vieną knygą, esame matę filmą, buvo periodas vasarą, kad ir sodininko rinkinį paėmiau, bet tik tiek. Nesiklausome specialiai dainelių, neturime įvairių žaidimų, teminių drabužių. Tačiau mano vaikas vis vien pasidavė tokiai kaip masinei psichozei ir nusprendė, kad ir jam būtina apsilankyti Kakės Makės šviečiančiame parke. Na, gal ne pats sugalvojo, bet aš pasiūliau, nes kaip tik ketinome vykti į Vilnių.
Darbai ir pramogos viename
Jei jau išeina taip, kad su vienais ar kitais reikalais tenka vykti į sostinę, visada stengiuosi prigalvoti ir pramogų, kad būtų vienu šūviu nušauti du zuikiai. Šį kartą ne tik Teodorą nuvežėme pas kineziterapeutą. Taip, pas mus Šiauliuose eilės kosminės, o ypač pas vaikų specialistus, tad greičiau jau rasi vietą tai Kaune, tai Klaipėdoje ar Vilniuje. Per pietus apsilankome pas gydytoją ir turime gan daug laiko iki parko atidarymo. Užsukame į „Vaflių namus“, nes su Joakimu tai yra mūsų neoficiali pasimatymų vieta, jei važiuojame tik dviese. Na, šį kartą turėjome plius vieną, bet jis beveik visą laiką pramiegojo, o mes pavalgėme, pažaidėme ir nukill‘inome laiką.
Nors ruduo mus džiugino fainu oru, o būtent tą ketvirtadienį mus Vilnius pasitiko su sniegu. Dar valgant pradėjo snigti, bet kuo toliau, tuo tas sniegas maišėsi su sniegu. Orelis ne pats fainiausias pramogoms lauke, bet jau buvau nupirkusi bilietus, tad net šiek tiek anksčiau atvažiavome į Vingio parką. Prieš tai sukau ratus ratais kvadratais, nes norėjau, kad Joakimas bent kažkiek pamiegotų, nes nors ir neina į darželį, aš visada už tai, kad reikia laikytis rutinos ir neišsimušti iš vėžių.
Rudeniškas oras pasitinka visu gražumu
Apsirengiame ką turime su savimi: Joakimui uždedu ir savo šaliką papildomai, nes lauke nors ir nėra šalta, bet ta drėgmė skverbiasi į kaulus. Jau prieš 17:00 pradeda itin sparčiai pildytis priešais įėjimą esanti aikštelė. Išlipame ir mes, nes nesinori paskui eiti visiems iš paskos, o jei dar bus daug žmonių. Laukiame 15 minučių, nes vėluojama atidaryti vartus ir pradėti leisti. Joakimas jau pradeda zirzalioti, kad jam šalta kojoms, nors yra apsiavęs žieminius batus. Šiek tiek sporto ir mes jau vėl nuotaikoje. Vartai atsidaro ir ar oras kaltas, ar tai, kad – ketvirtadienis, tačiau esame vos kelios šeimos. Prie įėjimo pasitinka Kakės Makės personažas, bet mano drąsuolis nusprendžia, kad nenori įsiamžinti. Sako, kad bijau. OK. Sutariame, kad gal grįžtant norės.
Sveiki atvykę į Kakės Makės pasaulį
Mus informuoja, kad mažiau nei 2 kilometrų take prie instaliacijų ir skulptūrų yra specialus žaidimas t. y. nuscan‘avus QR kodą, reikia atsakyti į klausimus. Jei juos atsakysime teisingai, tai pabaigoje, grįžus į kasas bus galima gauti prizą. Įsijungia mano azartiškumas, tad su vienu telefonu žaidžiame, o su kitu gaudome akimirkas. Čia sutinkame daugiau nei 250 šviesos skulptūrų ir specialiųjų efektų. Jautiesi, kad kažkas tarsi tau pasakoja Kakės Makės istoriją, nes visur randi fragmentų iš šio personažo gyvenimo. Mano vaikas varo pirmas, nes turbūt oras kiša koja, tad jis nestoja, ilgai neužsibūna, o aš vos spėju su vežimėliu. O dar reikia klausimus atsakinėti, dar reikia kokią nuotrauką prisiminimui padaryti. Kai kuriuos personažus žinau, o kai kuriuos tenka pasigoole‘inti. Pasimatėme su Netvarkos nykštuku, gauruotais monstrais Mamaisa ir Nanaisa, nuotykių mėgėjais Muciu ir Čiūčia ir dar daug kitų personažų.
Man asmeniškai labai didelį įspūdį paliko šviesos tunelis ir interaktyvus spalvų takelis. Taip pat ta vieta, kur atrodo, kad maži smaragdiniai jonvabaliai užliejo visą erdvę. Joakimas realiai eina, tačiau paprašius sustoti, papozuoti, nelabai sutinka. Su charakteriu vaikas. Turbūt visas į mamą. Pusiaukelėje pasiekiame namelį ant ratų, kuriame galima įsigyti kažko užkąsti ar atsigerti. Šalia pardavinėjami įvairūs šviečiantys dalykai. Aišku, prasideda lengva isterija, kad ponui reikia kažko. Ačiū Dievui, kad iš vakaro buvo švęstas Joakimo gimtadienis, tad labai lengvai įkalbėjau, kad nieko nereikia, nes dar namie laukė neišpakuotos dovanos. Bet būtinai užsireikė atsigerti: sultys su Kake Make ir spurgytės mums atsiėjo 9 eurus.
Nuotaiką gadina sudužęs telefonas
Toliau judame link išėjimo, vaizdai nerealūs, bet oras daro savo. Nebejaučiu rankų, nes norint kažką daryti telefone su pirštinėmis yra misija neįmanoma. O dar, kai bandai vaikui pasmeigti spurgas, atsakyti į klausimus prie stendų, bam. Sugebu išmesti savo telefoną ir voila. Baltas ekranas ir telefonui ate. Taip pat ir mūsų žaidimas, nes būtent šiame telefone atsakinėjome į klausimus. Realiai paskutinis puskilometris yra vos ne bėgimas, nes jau ir šalta, ir nervas ima dėl telefono. Jaučiu tik vienas Teodoras ten mėgaujasi, nes jam dzin: paguldytas į vilninį vokelį ponas ramiai deda į akį visą laiką ir nė krust.
Pabaigoje vis vien Joakimas neišdrąsėja nusifotografuoti su Kake Make. Bėgame į mašiną, nes jau norime namo. Įspūdžių pakako tiek Joakimui, tiek man. Ar verta? Tikrai taip, nors jei nesi Kakės Makės gerbėjas ar gerbėja. Visų pirma: Vingio parkas – man asmeniškai labai faina vieta. Beje, kas liečia logistiką, tai primenu, kad įėjimas į parką – iš Geležinio Vilko g. Vos įsuki ir gali statytis. Vietos bent jau ketvirtadienį tikrai buvo. Antra, tikrai labai didelis kiekis įvairiausių instaliacijų ir šviesų, suprantu, kodėl jie sulaukė tokio susidomėjimo Kaune. Trečia, kaina tikrai nesikandžioja. Mes mokėjome tik už du: mane (16,90 eur) ir Joakimą (12,90 eur), nes Teodoras dar gali iki 2 metų visur eiti nemokamai. Pasisekė ponuliui. Beje, yra galimybė pirkti šeimos bilietus, tad šiek tiek susitaupo. Parkas veiks iki sausio 5 d. Tad jei norisi papramogauti lauke, pajudėti, tai labai rekomenduojame! Daugiau info apie parką čia.
p.s. išvyka su dviem mažamečiais nėra lengvas iššūkis, bet tikrai įmanomas. Tad mielos, mamos, nebijokite vienos keliauti ir pramogauti Lietuvoje su savo atžalomis.
