Nesu fashionista (iki tokio statuso toli kaip iki Mėnulio) ir nesivaikau madų, tačiau nepaneigsi, kad su visais socialiniais tinklais vis užmeti akį, kas dabar ant bangos, kokios yra tendencijos. Iš tikro galėčiau parašyti ilgą savo nuomonę apie visus nuomonės formuotojus, kurie kalba apie tvarią madą, tačiau vėliau kelia turinį į savo paskyras apsirėdę drabužiais brand‘ų, kurie kolekcijas keičia ne kas sezoną, o vos prabėgus kelioms savaitėms. Bet mes čia ne apie tai, o apie tai, kad nėštumo metu moterys neturėtų pamesti savęs.
Nesupraskite manęs neteisingai: suprantu, kad patogumas yra prioritetas besilaukiant, o kartais ir pirmus mėnesius, kai į pasaulį ateina mūsų mažieji, bet… vis vien tenka eiti į darbą (kol tave išleis į dekretą, o tai realiai įvyksta tik likus dviem mėnesiams iki gimdymo plius minus), dalyvauti šventėse, galbūt įsiamžinti fotosesijoje. Kaip bebūtų paradoksalu, bet gyvenimas tęsiasi ir privalai prie jo prisitaikyti. Čia ir vėl išlenda mano pačios asmeniniai demonai, nes nuolatos bandžiau įvairias dietas (manau, kad būtų sunku rasti, ko nesu bandžiusi), sportavau intensyviai (na, su sportu išliko kitoks ryšys, nes ir toliau patinka eiti į sporto salę, gauti endorfinų ir tą sėkmingai dariau iki 5 mėnesio su dabartiniu nėštumu), nes vis galbūt netiko tai, ką matau veidrodyje. Negana to, taip, suprantu, kad visi sako, kad nėštukės žydi, kokios gražios, bet man kartais tenka perlipti per save ir dirbti ties tuo klausimu, nes besikeičiančios formos mane šiek tiek muša iš vėžių. Manau, kad esu ne viena tokia, kuriai galbūt sunkiau susitaikyti, kad kūnas keičiasi, nors suprantu, kad turiu pačią pačiausią dovaną savyje – naują gyvybę.
Su pirmu nėštumu priaugau apie 10 kilogramų, kurie realiai nugulė į pilvą: atrodžiau kaip arbūzą prarijusi. Nežinau kodėl, bet prieš akis man visada yra „Mažojo Princo“ skyrius, kuriame smauglys prarijo dramblį. Tai pas mane buvo kažkas tokio, tad puikiai pavyko viską ilgai slėpti ir maskuoti platesniais drabužiais, nes tuo metu visi dar gyveno pocovid‘inėmis nuotaikomis, o sportiniai ar laisvalaikio kostiumai – tam puikiai tiko. Vis dėl to teko apsilankyti ir nėštukių skyriuje paskutiniams mėnesiams, nes jau visos tamprės ar kelnės darėsi nepatogios: norėjosi kažko, kas patogiau apgaubtų pilvuką. Bet ir čia įsijungdavo mano didžiausia aistra „second hand‘ams“ arba mano dar terminologijoje PDV (padėvėtų drabužių parduotuvių“ asortimentas, nes kažkaip pagailėdavau išlaidauti ant kažko, ką dėvėsiu vos kelias savaites.
Su šiuo nėštumu realiai viskas taip pat, svoris būtų itin didelė problema, atvirkščiai – tenka eiti pas gastroenterologus dėl mitybos, nes svoris pradėjo kristi, bet apie tai gal kokiame kitame įraše papasakosiu. Bet kažkaip vasara daro savo, norisi pasipuošti, nesinori būti užsidėjus ir pasislėpus po bulvių maišu. Negana to, čia ir vėl didelę reikšmę daro socialiniai tinklai, nes come on, pamatai, kaip gražiai kitos mamos atrodo ir visai tas nėštumas gali atrodyti sexy, patraukliai ir net trend‘inti.
Pradžiai bandžiau ieškoti inspiracijų, ką ir kaip derinti, galbūt kažkas mestels idėjų, bet įdomiausia, kad nėštukių stilizavimas – kažkoks tabu. Galbūt bijomasi, nes mamytės yra įvairių formų, dydžių, o ir emocinis laukas, kuriame už kiekvieno kampo laukia hormonų atakos turbūt priverčia ne vieną stilistą prikąsti lūpą ir pasilaikyti savo mintis. Ilgai ieškojau pašnekovės šiai temai, nes mane vežė noras, kad moterys jaustųsi gerai, kad neslėptų savęs, kad galbūt kažkas patartų, ką daryti, kad atrodyti geriausia savo versija ir dabartinius iškilumus paversti privalumais. Negana to, galbūt pasižiūri į kai kurias ir vis prieš akis stojasi ta idėja, kad nori atrodyti liekniau, rinkis juodą spalvą, dink Dieve, nesidėk nieko iššaukiančio, ryškaus, nes tik „90-60-90“ gali tai išpildyti. Ir vėl prieš akis man stovi mano mama, kuri nėra liekna it nendrė, bet tie, kas ją žino, pritars, kad tai moteris – nuo kurios sunku atitraukti akis, nes ji turi charizmą, nebijo spalvų ir yra šviečianti iš tolo visomis prasmėmis. Dėl to ir man norėjosi šiek tiek patarimų iš šalies specialistės, kuri kitomis akimis pažvelgtų į nėštukių aprangą ir galbūt atvertų akis, duotų kažkokių patarimų, idėjų, kaip, pavyzdžiui, kitoje šeimos sueigoje atrodyti wow, kad visiems stalčiai atsidarytų.
Aš pati bandau prisijaukinti vėl kasdien didėjantį pilvuką ir tikiu, kad likę du mėnesiai man irgi nebus nuobodūs stiliaus atžvilgiu, nes kai sau pamerki akį užmetus į veidrodį, kai praeini pro šalį ir pamanai, kad visai gerai atrodau, užauga sparnai, o tada jau ir visas laukimas, visos emocijos transformuojasi į kažką gero ir pozityvaus. Jūsų peržiūrai ir dėmesiui pokalbis su drabužių kūrėja – Giedre Gedmontaite
