Laisvalaikis

„Cigarettes After Sex“ melancholija prisiderino prie cepelinų spalvos dangaus

Turbūt rimtai esu šiek tiek „pačiuožusi“, kai kalbama apie muziką. Yra vos kelios grupės, kurių visos dainos patinka, tačiau n grupių ar atlikėjų, kurie randa kelią į mano širdį su viena ar kita daina, o likęs repertuaras manęs nelabai žavi. Viena tokių grupių – „Cigarettes After Sex“. Muzikos stilius kaip ir patinka bei tinka, tačiau labiausiai dievinu dvi jų dainas iš paskutinio albumo. At the end of the day, kas tas dainas nedievina? Jaučiu, kad visi, kam pasakai CAS iš karto pagalvoja apie jas…

Taigi, vos paskelbė, kad jie atvyksta, nusipirkau bilietą. Paskutiniu metu ilgai nelaukiu ir neplanuoju: noriu, tai ir perku. Vėliau susidėliosiu, kas prisijungti norės ar kur kompaniją rasiu. Vakar pagaliau atėjo ilgai laukta diena. Kaip zaraza, dieną sugebėjau laiptais nusidardenti ir ranką susižaloti, tai vienu metu jau galvojau, kad teks apie koncertą pamiršti. Na, nežinau, ar čia karma ar kas, bet per daug viskas gerai sekasi, einasi kaip sviestu patepta, tai kažkaip atrodė, kad slydis nuo laiptų ant užpakalio – wake up call. Oh well, grįžtam prie CAS ir jų melancholijos.

Prisijungė prie manęs Inga su savo draugu (buvo proga įvertinti, kodėl ji vis dabar busy ir mus iškeitė į ką – jei skaitysi, Inga, tai užskaitom, čia tikrai liubov!). Nusprendėme, kad negaišime laiko apšildančioms grupėms ir varysime į pagrindinį pasirodymą. Ir oras nelepino visą dieną. OK, OK, oras nelepina jau visą vasarą, bet… Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Koncertui pasiruošiau iš peties: botai, cap‘as, kad nelytų į akis, čežanti striukė, kad atlaikytų lietų…

Kas keista, tačiau grupė ant scenos pasirodė laiku: sharp @21:30 kaip ir buvo sakyta. Pranciškonų rūmų kiemelis buvo tikrai pilnas, kiek buvo skelbta, susirinko apie du tūkstančiai žmonių. Pirmos dainos apsiėjo be lietaus, o tada prasidėjo smagumas, kai pradėjo skleistis skėčiai ir vaizdo nebeliko, nes nesigrūdome į priekį, o stovėjome atokiau. Oh well, kažkaip kitiems dzin, kad už jų gali nematyti žmonės…. Whatever.

Kažkur įpusėjus koncertui prasidėjo ir stipresnis lietus, žmonės šiek tiek prasisklaidė. Pagaliau uždainavo ir mano lauktą dainą „Nothing‘s Gonna Hurt You Baby“. Man tai tobula daina. Net dabar rašau ir klausausi jos. Kad nesušaltumėme pasiėmėme arbatos, kad išgelbėjo, nes jau nebejaučiau kojų pirštų nuo šalčio. Atėjo eilė ir kitai dainai…

Dar vienas įdomus pastebėjimas, kad tai grupė ir jų muzika, kuriai nereikia pompastikos ar kažkokio šou. Scenoje vaikinai atrodo vos judėjo pagal muziką: vienu metu pajuokavome, kad klavišiniais grojama vos viena ranka ir keli mygtuko paspaudimai per dainą. Bet čia toks stilius.  Anyways, tai koks įspūdis?

Antrą kartą tikrai nebeičiau, kodėl? Nors jų muzika man patinka, tačiau… OK, juk žinojau, kur einu, tačiau galbūt tikėjausi, kad vokalistas Greg‘as kažkaip pabendraus su publika, tačiau jo tonas ir bendravimas liko toks pat monotoniškas ir gan šaltas. Kažkaip geriau man jų muzika skamba per kolonėles namie, kai chillinu. Oh well, bent jau už 30 pinigų kanapių arbatos paragavau ir su drauge bei jos vyru susitikome, nors tai paguodžia. Ir dar tos dvi dainos mėgstamiausios yra šiokia tokia kompensacija.

You Might Also Like...

No Comments

    Leave a Reply