Mamacitos dienoraštis

Mistifikuojamos dulos: kas jos tokios ir kaip gali palengvinti laukimo periodą?

Vis žiniasklaidoje ar kažkur socialiniuose tinkluose šmėžuodavo tas mistinis žodis „dula“, kuris priversdavo susimąstyti, bet iki tol, kol netapau mama, nebuvo reikalo į jį pasigilinti giliau. Nežinau, kodėl, bet turbūt kaip ir daugeliui man tas žodis buvo svetimas, nežinomas, o galbūt net priskiriamas prie ne to sinonimo – „pribuvėjos“ arba prie gimdymo namuose asociacijų. O to, ko mes nežinome, mes iš dalies bijome ir vengiame ir nurašome, kad „ai, čia nesąmonė“.

Kodėl psichologinė sveikata yra antroje vietoje?

Bet tada grįžtame į laukimo ir gimdymo patirtis, kurios kartais būna ne tokios, kaip tikėjaisi, kaip vyleisi ar planavai. Galiu pakalbėti iš savo varpinės ir pasakyti, kad įsivaizdavau visą procesą kitaip ir kaip nusviro rankos, kai viskas vyko ne pagal mano planą, kuomet gimdžiau Joakimą. Taip, taip, žinau, buvo pandemija, ji viską sujaukė, bet man čia labai svarbus vienas momentas. Moters psichologinė sveikata. Mes labai dažnai net ir kasdieniniame gyvenime kalbame apie fizinę sveikatą: einame pas gydytojus profilaktiškai, geriame papildus ar vaistus, kai jau prireikia, rūpinamės savo kūnu, tačiau kodėl mes pamirštame savo emocinę, dvasinę ir psichologinę sveikatą?

Prisiminkime mamą Kaune, kuri ne tik pasirinko pasitraukti iš gyvenimo, bet kartu su ja išėjo ir mažylis. Vėliau ta tema buvo labai eskaluojama, labai daug buvo priekaištų mūsų valdžiai, kad neskiriamas dėmesys mamoms. Čia aš noriu išstoti ir pasisakyti, kad tikrai, mes tiesiog motinystę priimame kaip savaime suprantamą reiškinį: visos gi gimdė, o kuo tu čia išskirtinė? Tačiau ir prieš gimdymą, ir po jo keičiasi ne tik savo kūnas, bet ir fizinė būklė. Prisimenu kažkur net skaičiau, kad gimus vaikui visi tik ir klausia mamos: „Na, kaip vaikelis? Kaip auga?“. Retas paklausia, o kaip jaučiasi mama, gal jai reikia pagalbos.

Mamoms reikia pagalbos

Va, čia manau, kad nors ir šalia yra šeima, bet kartais galbūt tos pagalbos iš artimųjų gali pristigti. Nesakau, kad tai yra taisyklė arba kad taip bus, bet kiekvieni santykiai yra kitokie, galbūt vyras ne tiek, kiek nori nėštukė įsitraukia į laukimo procesą, galbūt yra kokios santykių dilemos, kad pora iki vaiko gimimo pasuka skirtingais keliais, o galbūt nėra to artimo ryšio su šeima, tai su kuo tada pasikalbėti, ko paklausti, kai pasimeti ir nebežinai, kai nusvyra rankos? O patikėkite, kai laukiesi ir kai pagimdai, kas atrodė, kad yra savaime suprantama ir viską aš pati pasidarysiu, kartais tampa nepakeliama, neįveikiama ir tu jautiesi tokia bejėgė. Negana to, juk mes visos esame skirtingos: ne visos yra psichologiškai stiprios, ne visos vienodai esame atradusios vidinę ramybę su savimi, su naujais pokyčiais gyvenime, tad natūralu, kad ir atsakas į tam tikras įtampas yra skirtingas.

Tai po pokalbio su dula Vilma supratau, kad šios moterys yra lyg gelbėjimosi ratas. Ir čia nėra toms, kurios mažiau žino, mažiau domisi nėštumo eiga, kurios mažiau yra stiprios psichologiškai. Aš manau, kad tai yra pagalba sąmoningam laukimui, jei tau kyla klausimų ir norisi diskutuoti, jei kažkokios yra abejonės, o jas nori pagrįstai patvirtinti ar atmesti, jei galbūt dėl vienų ar kitų priežasčių gyvenime ketini dalyvauti gimdyme viena, o galbūt ir su vyru, tačiau reikia tos moteriškos energijos, kuri tave įžemintų, jei nesi tikra, ar susitvarkysi grįžusi namo. Manau, jei yra galimybės ir leidžia finansai, tai tikrai nebijokite susirasti dulos, kad laukimas taptų lengvesnis.

Dulos – kelias į pozityvų nėštumą?

Man asmeniškai gal šiek tiek gaila, kad šį pokalbį sutariau gan vėlai, o ir Šiauliuose nėra dulų, visos yra iš aplink. Galbūt būčiau ryžusi pabandyti ir šį nėštumą kreiptis pagalbos, nes žinau, kad tu gali skaityti, ruoštis, bet kartais norisi nuomonės iš šono ir aš kalbu ne apie mamyčių forumus. Ne, viskas OK su jais kartais, bet apie fizinį buvimą, kai reikia, o tada patarimus ne, anot „viena boba sakė“, bet pagrįstais, nes būtent dulos išklauso mokymus, jos yra susipažindinusios su visa „laukimo“ tema: tiek prieš, tiek procese ir tiek po jo. Labai viliuosi, kad žinia apie šias pagalbininkes pasklis ir teks paskaityti gerų patirčių, kai būtent jų buvimas padėjo vienai ar kitai mamai nenugrimzti į blogas mintis, paskęsti savo emocijose ar kažkokiuose kituose negerumuose.

You Might Also Like...