Tai darau jau ne pirmą kartą, tačiau jau kelias dienas iš galvos neišeina mintis, kad reikia nueiti, kalbu apie neatlygintiną kraujo donorystę. Užuot ėjusi pietauti, patraukiau į CUP‘ą (ten visuomet einu duoti kraujo, nežinau kodėl, bet man jų ten kabinetukas labai patinka, o ir personalas – superinis).
Visų pirmą reikia atkreipti dėmesį, kad esu kaip tas begemotas iš filmuko, kuris bijojo skiepų. Žiauriai bijau adatų, o ir matyti kraują – nėra man malonu, tiesiog pasidaro šiek tiek bloga, pradeda svaigti galva… Kažkada, kai buvau maža, norėjau būti gydytoja, tačiau vien šis kraujo klausimas ir visokių atvirų lūžių vaizdiniai tai pavertė tik svajone.
Na, nesu tas asmuo, kuris gali pasigirti labai reta kraujo grupe. Manoji – B+. Kažkaip kiekvieną kartą eidama ir duodama kraują jaučiuosi bent šiek tiek kažką gero padariusi, gal čia ir ateinančios Kalėdos kaltos, kad prasiveržė gerumas, o gal tiesiog noras gauti papildomų karmos taškų.
Šiaip duodu kraujo 2-3 kartus per metus, tikrai nepiktnaudžiauju ir nesilankau per dažnai – manau, kad viską reikia daryti su protu. Kiekvieną kartą eidama vis nerimauju, kad gali būti blogas mano kraujas, kad gal nusilpęs… bet mano laimei, niekada to nėra buvę. Pusvalandis ir 450 mililitrų kraujo išlašinama iš tavęs. Kažkada mano močiutė man pradėjo skaityti moralą (ji beje dirba gydytoja), kad tas kraujas, kuris gaunamas centruose yra naudojamas ne pagal paskirtį, o dažnai patenka į verslo rankas: įvairias laboratorijas, kurios tavo kraują naudoja siekdamos didinti savo pelną. Galbūt… Bet aš tiesiog noriu tikėti, kad kažkam jis padeda, kad galbūt kažkam padės atsigauti po kokios ligos, avarijos ar panašiai. Na, žinote, kad bent kažkiek prisidedi prie to, kad kitiems būtų geriau.
Pats baisiausias ir skausmingiausias momentas man – kol įduria adatą, o paskui jau – easy peasy. Sėdi sau patogiai atsilošusi ir maigai kamuoliuką. Mane šiek tiek hipnotizuoja tas vaizdas ant svarstyklių, kur juda maišelis su krauju…
Moralas? Nėra jokio, tiesiog skatinu visus, jei turi progą t.y. laiko ir kraujas yra geras, nesiskundžia kažkokiomis ligomis, nueiti ir duoti kraujo. Pirmą kartą būna itin super tapti donoru, nes gauni pažymėjimą, įvairių suvenyrų. Aišku, juk ne dėl jų eini, tačiau būna labai miela, kad įvertina tavo pirmą žingsnį, o paskui jau tą daryti tampa įprasta.
Tai jei rytoj ar kitą dieną nesugalvosite, ką gero nuveikti, nueikite į Nacionainio kraujo centro puslapį http://kraujodonoryste.lt/, susiraskite artimiausią punktą ir apsilankykite jame. Beje, pas mus dažnai atvažiuoja į darbą, kad nereikėtų kitur keliauti, tai galbūt pasidarykite pas save darbe tokią iniciatyvą prieš šventes. Daryti gerus darbus – nieko nekainuoja.
No Comments