O jums nėra taip, kad pagalvojate apie kažkokį dalyką, o po kelių dienų viskas virsta realybe? Na, kalbu aš apie tai, kad pagalvojau, kad visai būtų įdomu palaipioti siena, o šeštadienį sulaukiu pasiūlymo: „Varom!“. Manęs ilgai įkalbinėti nereikia. Draugai net kartais juokiasi, kad jei sugalvoja kažką išbandyti, tai skambina ar rašo man, nes aš viskam pasirašau, juk taip faina yra išbandyti kažką naujo.
Taip šeštadienio popietę atsiradau Oze. Turiu pripažinti, kad šiek tiek dvejojau, ar gera mintis yra vykti savaitgalį, nes ten visada daug vaikų, šurmulys… Turiu prisipažinti, kad po 6 metų aptarnavimo sferoje ore, šiek tiek pabodo žmonės, nelabai gerai jaučiuosi masinio susibūrimo vietose, nes mane šiek tiek pradeda nervinti visi tie žmonės. Bet mes ne apie tai. Mano nuostabai, prie laipiojimo sienos nebuvo nei vieno žmogaus. Įsigijome bilietą 30 minučių, nes pirmam kartui – visai pakanka.
„X Planet“ personalo mergaitė pravedė šiek tiek teorijos, kas ir kaip, tai ilgai nelaukus jau bandžiau ropštis į viršų. Pradėjau „varlinuke“, jei taip galima jį pavadinti. Nors paskutiniu metu bandau sportuoti, bet turiu pripažinti, kad ištvermės ir rankose jėgos tikrai reikia, nes nėra taip lengva save išlaikyti. Negana to, viena yra žiūrėti ir komentuoti iš apačios, tačiau lipant – viskas atrodo kitaip: reikia paprakaituoti, kol surandi patogų daikšiuką, už kurio gali laikytis. Kartais rankos slysta, kartais nepatogiai pasiimi… Pats baisiausias man dalykas buvo pasileisti ir nušokti. Užlipau į kelių metrų aukštį, pažvelgiau atgal ir sustingau. Nesakau, kad turiu aukščio baimę, tačiau drugeliai pilve skraido – čia ne tie malonūs, kai kažkas krenta į akį…
Vietoj pusvalandžio mūsų pramoga užtruko beveik valandą, nes personalas labai draugiškai žiūri į klientus. Man juk tai buvo pirmas laipiojimas, tai dažnai pailsėdavau, atsipūsdavau, pasidarydavau nuotrauką, persisegdavau ant kitos sistemos ir bandydavau kitą trasą. Lipti uolomis, man pasirodė sudėtinga – įveikdavau vos kelis metrus, todėl dažniausiai laipiojau ten, juk yra tie spalvoti akmenukai. Šiaip žiauriai patiko, nors po valandos jau nejutau rankų, o rankų pirštus buvo sunku ištiesti, todėl tikiu, kad dažniau užsuksiu ten.
Trumpa informacija tiems, kurie nusprendė išbandyti šią pramogą. Apsirengti riekia patogiai, kad nebūtų varžomi judesiai. Iš pradžių galvojau, kad bus vėsu, bet po kelių lipimų, teko nusimesti džemperį. Apsiaukite patogią avalynę, kurios taip ta nėra gaila, nes ji trinasi į sieną. Aišku, galima už papildomą 2 eurų mokestį išsinuomoti specialią avalynę. Dar toks gal dalykas, kad merginos, kurių nagai ilgi – gali būti problemų, nes užsikabinant už akmenukų, jie tiesiog trukdo. Kainos? 30 minučių kainuoja 4 eurai (čia savaitgaliais, paprastomis dienomis kainos neįsidėmėjau). Pirmam kartui tikrai pakaks 30 minučių, o negana to, personalas leidžia ilgiau, todėl sakome jiems didelį „ačiū“.
No Comments