„Pasimatavau“, ar man tinka ir patinka motociklai

Vakar vos nepramiegojau ir būčiau labai pasigailėjusi, nes laimės užsėdus ant motociklo buvo pilnos kelnės (perkeltine prasme, jei ką). Kažkaip vis tekdavo pastaruoju metu sėdėti ant keleivio sėdynės, nes atsirasdavo proga, tačiau vakar teko pačiai sėsti prie vairo. Beje, turiu šiek tiek priekaištų sau, nes kai sesė turėjo savo „Hondą“, vis siūlė, kad sėsk, pasimokink, nėra sudėtinga, bet man vis tų bėgių metimas atrodė kaip koks siaubas baubas.

Galbūt buvo susidaręs toks vaizdelis, kad jei nepermesi teisingai bėgio, kad bus kaip su automobiliu, kad pradės kratytis. Na, su automobiliu moku, oi, kiek tėtis dirbo prie to, kiek man teko mašinoje sėdėti ir mokintis, kaip sankabą atleidinėti normaliai, o ne mesti. Tai va, kad nenukrypti į lankas, einu prie tikslo ir pasakoju, tai kur aš čia buvau šeštadienį. Kažkaip draugė FB užmatė šį event‘ą, o mes iš serijos: sharing is caring, tai jau vidurdienį lėkiau į aikštelė prie Giraitės. Ten viena mokykla surengė event‘ą: paskaitėlę apie motociklus ir paskui sekė praktinis važiavimas.

Idėja tikrai pasiteisino, nes mūsų buvo beveik dvidešimt. Iš pradžių vienas iš instruktorių pasakojo apie motociklus, kaip išsirinkti, kodėl žmonės pasirenka mokintis, kas juos „veža“, paliesti ir tokie klausimai, kokias geriausiai rinktis apsaugas, kur pirktis, vagystės motociklų: kokia situacija. Juoko netrūko, nes instruktorius kalbėjo lavai vaizdingai, su pavyzdžiais, todėl visi atsipalaidavę klausėsi ir kaifavo nuo to, ką girdi. Po valandos plepalų, atėjo eilė jau realiai pabandyti.

Kaip ir visada, vyrukai yra tie, kurie nors ir neturi vairavimo teisių, bet jie jau yra sėdėję ir važiavę, o mes, merginos, tai daugelis buvo pirmą kartą. Beje, yra šaunu būti moterimis, nes joms pirmenybė, todėl teko pačiai pirmai sėsti ir važiuoti. Na, kad viskas būtų pagal saugumo instrukcijas, gavau apsaugas ant kojų, kažkokį švarkelį su apsaugomis, pirštines. O tada jau prasidėjo linksmybės. Nors buvo pasakojama, kad reikia atsipalaiduoti, nebūti susikausčius, tačiau pirmą kartą man to nepavyko atsikratyti. Juk yra baimės jausmas, negana to, visi stovi ir žiūri, kaip tau sekasi – čia blogybė, kai būni pirmas, kuris kažką išbando.

Kaip man sekėsi? Galvojau, kad bus blogiau, bet buvo visai gerai. Nebuvo taip, kad atsisėdus važiuočiau kaip ant moco gimusi, tačiau esminių klaidų nedariau. Gal šiek tiek tik lėtokai važinėjau, bet čia gal kažkokios baimės ir fobijos prasimušė, nors greitį ir mėgstu (beje, pirmą kartą gavau baudą už greitį kaip tik savaitgalį, atsekė mane ji iš Rygos. First time for everything).

Tai ar užkabliavo mane? Tikrai taip. Po šio renginio buvo galimybė užsisakyti kursus su labai solidžia nuolaida. Ar pasinaudojau? Čia jau tegul lieka paslaptis, pagyvensime, pamatysime, bet geriau nieko ta tema nerašyti, nes tėvams mano bus tik galvos skausmas, nes jau bambėjo, kad sesė laikėsi teises. Tačiau juokas juokais (Laima gal nesupyks), bet tėtės draugai pasakė, kad, va, jei dukra išsilaikė teisės, pradės su mocu lakstyti, tuoj ir vaikinas atsiras. Išsipildė viskas. Todėl gal ir man verta sėsti ant to moco dėl to?

Tai trumpai drūtai: viskas buvo nemokamai. Kiek dažnai yra daromi tokie renginiai? Tikrai nežinau, tiesiog reikia stebėti. Ar verta? Tikrai taip, jei nori „pasimatuoti“, ar tau motociklai prie širdies ir ar įmanoma tau ant jo atsisėsti.