Vasara šiais metais manęs nelepino pramogomis, kuriomis galėčiau pasigirti ir aprašyti. Kaltas gyvenimo vingis, kuris apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis. Apie jį kažkada vėliau, nes šį kartą apie mano pirmą kartą. Žinote, yra tam tikrų dalykų, pramogų, kuriuos beveik kiekvienas lietuvis yra apturėjęs. Sakyčiau, kad tai gal į kraują įaugę ir tiesiog atrodo savaime suprantama. Pavyzdžiui, beveik kiekvienas yra plaukęs baidare, atostogavęs Egipte ar Turkijoje. Na, OK, gal ne visi, bet čia jau šioks toks stereotipas mano galvoje. Jei kalbėsime apie pastaruosius, tai aš vos vieną kartą buvau Egipte ir tai buvo ne all included variantas, o wake išvyka. O baidarėmis plaukiau vos vieną ar kitą kartą, bet niekada nebuvau kažkokiame žygyje… Takaja life, galbūt nesu tipinė lietuvė. Tas pats yra su įvairiais pramogų parkais, kuriuose galima kartytis nuo medžio prie medžio. Taip, perskaitėte gerai. Niekada nebuvau jokiame parke ir praėjusią savaitę pirmą kartą viename iš tokių apsilankiau.
Ketvirtadienį apsidirbome darbus ir sumąstėme, o kodėl nepašovus iki Anykščių – į Dainuvos nuotykių parką. Kelias nėra toks artimas – nuo Šiaulių visas šimtas kilometrų. Nurūkome greitai, nes turbūt norėjosi ištrūkti ir pabėgti, pakeisti aplinką. Parką randame gan lengvai, nes visur nuorodos, pasiparkuojame automobilį ir pėstute pėdiname iki registratūros. Užpildome formas, kad elgsimės atsakingai, uždeda diržus ir voila. Pirma trasa – pasibandymui. Įveikiame be jokių problemų: būtų keista, jei būtų kitaip, nes ten realiai viskas keli centimetrai nuo žemės, o esmė – susipažinti su veikimo principu. Done. Einame toliau. Jau šiek tiek daugiau pastangų reikalauja, tačiau nėra kažkas, ko neįmanoma įveikti. Prieš mus lėtai juda tėtis su dukra, tad tenka palūkuriuoti, nors norėtųsi judėti sparčiau, nes laikas spaudžia.
Kuo toliau, tuo linksmiau. Ir aukštis atsiranda, kad kartais pradeda ir kojytės drebėti. Iš tikro juokinga, kad smegenys veikia tokiu principu, kad žinai, jog esi pritvirtinta, tai eini trosu ištemptu, beveik nesilaikai. Pabandyk taip be jokių apsaugų: nors būsi vos metras nuo žemės, kojos pinsis, lygsvara išgaruos ir geriausiu atveju kelis žingsnius sugebėsi dėti. Prisipažinsiu, kad buvo keletas vietų, kur reikėjo susikaupti, kad pereičiau, bet visumoje – viskas easy peasy. Taip keliaujame per trasas nuo vieno medžio prie kito: tai Edvinas rodo kelią, tai aš perimu iniciatyvą. Laikas spaudžia, todėl po ketvirtos trasos nusprendžiame, kad būtinai reikia išbandyti skrydį per upę – Šventąją. Galvojau, kad bus baisiau, bet ir vėl – be problemų. Skriedama sugebi ir pasižvalgyti: supranti dar kartą, kaip faina yra gyventi Lietuvoje. Bliamba, kaip čia viskas gražu ir kaip kartais kai kurie to neįvertina. Sugrįžtame atgal ir jau ketiname keliauti namo, bet pasirodo, kad turėdami VIP bilietus turime dar vieną nepanaudotą pramogą.
Big swing realiai yra pažodinis vertimas – didelės supynės. Esi užkeliamas į 11 metrų aukštį ir paleidžiamas laisvu kritimu (2-3 m) ir tada supiesi 15 metrų aukštyje. Kažkaip man prieš akis yra Miley Cyrus ir jos dainos „Wrecking ball“ vaizdo klipas, kuriame yra supasi ant to kamuolio. Čia kažkas panašaus, tik grakštumo – nulis. Tave užkelia į minėtą aukštį, liepia ištiesti rankas, pamosikuoti kojomis ir tada, kai mažiausiai tikiesi, paleidžia tave. Įsijungia savisaugos instinktas ir iš karto grėbiesi už virvės. Žiauriai faina, tik gaila, kad viskas trunka vos sekundę. Ech, kodėl visi gerai dalykai trunka taip trumpai.
Atsisveikiname su Dainuvos pramogų slėniu gan gera gaida, nors draugas priekaištauja, kad nesugebėjau jo įamžinti laiku, kai jį paleidžia iš 11 metrų aukščio. Bus dar tų kitų kartų! Ar rekomenduočiau? Tikrai taip, todėl jau dabar žiūriu aplink Šiaulius, kas yra arčiausiai, kur būtų galima nuvykti ir popietę praleisti. Beje, sportui esu pasakiusi „sudie“. Na, ne savo noru, nes ir vėl: taip susiklostė aplinkybės, kad šiuo metu neturiu laiko tam. Bet po kelių dienų jaučiau pilvo presą, nors nemažai įvairių užduočių buvo tos, kuriose reikėjo naudoti rankas.