Prisipažinsiu, kad apie fechtavimą beveik nieko nežinau. Taip, esu iš tų, kuri prilimpa prie televizoriaus, kuomet kažkas atstovauja Lietuvai ir gina mūsų garbę įvairiuose svarbiuose sporto renginiuose, tačiau tik tiek. Šis sportas man iš šalies atrodo labai elegantiškas ir didingas. Galbūt kalta balta apranga, o gal tas grakštumas, kuomet atrodo vos keliais pirštais laikoma špaga skrodžia orą… Todėl sugalvojau, o kodėl nepabandžius ir man, juk net aš, turinti dvi kaires kojas, gal nelabai susifeilinsiu.
Sportas su laisvalaikio kedais
Taip pirmadienio vakarą atsidūrėme MRU salėje, kur nusprendėme pasimokyti fechtavimo subtilybių ne iš ko kito, o pačio Edvino Krungolco. Jei kas nežino, o galbūt yra girdėję pavardę, tačiau negalėtų išvardyti pasiekimų, tai E. Krungolcas – žymus penkiakovininkas, 2008 m. Pekino vasaros olimpinių žaidynėse užėmęs antra vietą. Pradėkime nuo to, kad šį kartą į kompaniją pasikviečiau savo mokyklos draugę – Linutę. Juokingiausia, kad nors ji žinojo, kur varo, bet kažkaip pamiršo sportinę aprangą. Gerai, kad aš visur tempiuosi savo sportinę kurpinę, kurioje dažniausiai turiu kelias papildomas tympas ir maikes, nes niekada nežinai, kada užsuksi į sportus. Na, gyvenimas toks, kad jei paprasta – neįdomu, tai ji ir avalynę pamiršo, todėl jai apavėme mano sporto batelius (kurie, beje yra 40 dydis, o jos man rodos, kad 36-37, tai galite įsivaizduoti), o aš likau su savo ugly kedais, su kuriais atvariau.
Atgal į mokyklą arba prisiminėme krepšinį
Pradžiai – geras apšilimas. Seniai jau nebežaidžiau krepšinio, tačiau skills‘ai pasirodo, kad nedingo. Gal geras dešimt minučių teko paplušėti su dengimu, nes teko man toks vienas jaunuolis. Pasirodo, kad nesu tokia vikri, o ir mūsų komanda – senjorų, tai teko pripažinti, kad jaunystė – rules. Tuomet prisidėjo dar keletas žmonių ir teko paplušėti, darant įvairiausias užduotis. Pasakysiu tik viena, kad sprintuoti su laisvalaikio kedais nėra taip lengva. Čia jokios atmaskės, tiesiog dar kartą supranti, kai profesionalai vis kala į galvą, kad reikia sportuoti su tinkama avalyne, nes kitaip bus daugiau žalos nei naudos. Tikrų tikriausia tiesa. Bet grįžtame prie treniruotės. Geras pusvalandis buvo praleistas darant įvairius pratimus, per kuriuos Linutei ten širdis pradėjo kalatotis. Teko prisėsti ant atsarginių suolelio.
Išlaikyti stabilią stovėseną – nemažas iššūkis
Po apšilimo senbuviai užsidėjo aprangas, susijungė įrangą ir pradėjo treniruotis, na, o mes, naujokės, turėjome įvadą, kas ir su kuo yra „valgoma“. Pripažinsiu, kad iš šono stebint viskas atrodo gan lengva, bet kai tenka mačiai daryti, tai pakerta rankas. Pradėjome nuo elementariausių dalykų: kaip laikyti kojas, kaip judėti reikia į priekį, kaip atgal. Teko pasipraktikuoti poroje, kaip išvengti priešininko, kai jis juda link tavęs, kaip pereiti į puolimą-ataką. Priekinė koja turi žiūrėti į priešininką, o galinė – sulenkta 90 laipsnių kampu, ir judėti kartu – jei viena pajuda, tai ir kita turi pajudėti tiek pat, atstumas turi būti išlaikomas visada toks pat. Pasakyti yra lengviau nei padaryti. Po kelių minučių po truputį pradedi jausti, kad turi kažkokius raumenis, apie kuriuos buvai pamiršusi.
Elegancijos su špaga pamokos
Vėliau teko pasimokinti, kaip laikyti taisyklingai špagą. Galbūt kai kuriems atrodys, kad tai nėra sudėtinga, bet, vaikyti, darbo ten bele kiek. Po kelių minučių pakerta ranką. Špaga sveria beveik 800 gramų, tačiau ją laikyti reikia ne bet kaip – prieš tave stovintis tavo priešininkas neturi matyti tavo riešo, todėl turi ją paimti tik taip, kaip parodė, o ne kitaip. Špaga turi būti lygiagreti grindims, o tai padaryti nėra taip lengva. Bent jau ilgesnį laiko tarpą. Negana to, mano delnas visada nesugebėdavo pilnai priglusti prie rankenos, o tarpo neturi būti. Man čia buvo mission impossible.
Man visada atrodė, kad špagos galas yra aštrus, tačiau nė velnio. Šiek tiek daugiau nei metro ilgio špagos gale yra jutiklis, kuriuo palietus priešininką ar jo šalmą, yra fiksuojami taškai. Beje, špaga yra prijungiama prie tokio specialaus aparato, man net sunku paaiškinti, kas ten per dalykas, nes aš jau labai netechniška, bet tas pats aparatas reguliuoja, kad nenuklystumei į priešininko teritoriją.
Pagaliau gavome pažaisti karą
Galiausiai mums buvo duoti žaisliniai ginklai pasibandymui: kaukės ir šiek tiek mažesnės bei nemetalinės špagos. Jos beje pypsėjo, jei paliesdavo priešininką. Prasidėjo tikros linksmybės, nes pagauni azartą ir užsivedi. Po penkių minučių jau braukėme prakaitą. Mane gelbėjo mano ūgis, nes ištiesus ranką greičiau paliesdavau Linutę. Juokėmės, kad nors kai kuriuose situacijose ūgis tampa privalumu.
Po treniruotės trumpai šnektelėjome su treneriu, nes buvo įdomu sužinoti, kiek kainuoja toks sportas, ar daug žmonių ateina. Pasirodo, kad amžiaus cenzo nėra: ateiti gali bet kas, kas turi noro ir yra bent šiek tiek geresnės sportinės formos, nes pajudėti tikrai teks. Fechtuojantis įjungiami visi raumenys, daroma daug įtūpstų, šuoliukų, nuolatos reikia gero balanso, koordinacijos. Negana to, tai labai taktiškas žaidimas, nes turi gerai mokėti techniką, perprasti savo varžovą. Realiai, jei pradedi lankyti, tai bent kelis mėnesius mokaisi, kaip taisyklingai judėti takelyje, kaip laikyti kūną atakos metu ar besiginant. Galima sportuoti su paprasta sportine apranga, kol mokomasi, nes klubas duoda špagą treniravimuisi, tačiau jei sportas užkabins ir norėsis jau eiti toliau, tai teks įsigyti savo aprangą, šalmą, pirštines ir špagą. Kainos tikrai nėra menkos – prasideda nuo 800 eurų.
Kiek kainuoja pačios treniruotės? Galima pasirinkti net kelis variantus. Šiuo metu treniruotės vyksta vakarais – pirmadieniais ir trečiadieniais, ryte – šeštadienį. Suaugusiems mėnesiui: 2 kartai per savaitę – 45 eurai, neribotai – 50 eurų. Vaikams kainos šiek tiek mažesnės. Faina dar tai, kad vienu metu sportuoja tiek pažengę, tiek ir pradedantys, todėl gali iš šono pamatyti, kaip atrodo tikros kovos, kaip reikėtų stovėti, kaip judėti.
p.s. kitą dieną Linutė pasipuošė keliomis mėlynėmis. Šiek tiek turbūt per stipriai būsiu priešininkę atakavusi. Sorry, tikrai nenorėjau.
Ir dar vienas dalykas, kas man buvo įdomu, bet kažkaip nepaminėjau, kad realios fechtavimo dvikovos vyksta 2 m pločio ir 14 m ilgio takelyje. Kova trunka 3 min., kai kovojama iki 5 dūrių, arba 9-ias, kai kovojama iki 15 dūrių.
No Comments