Laimės pilnos kelnės, padarius „saulutę“

Visada važiuodama į Trakus pravažiuodavau kažkokią kavinę po kaire, kur susirinkę su automobiliais kimarindavo ir atsiprašau už įsireiškimą, bet droždavo padangas. Niekada nesupratau, kur čia kaifas ir kažkas tokio wow, bet pasirodo, nespjauk į šulinį, iš kurio gali tekti gerti vėliau.

Taigi, šeštadienio rytas ir su Gintare ieškome Girstučio gatvės, kuri yra totaliai miesto užkampyje važiuojant ir vėl, link Trakų – kažkaip antrą kartą jau juos miniu. Šiek tiek paklaidžiojome ir mes vietoje. Nuo 11 jau zuja aikštelėje įvairiomis reklamomis apklijuotas automobilis, kurio net markės nelabai pamatysi. Vėliau sužinojau, kad tai drifto bolidas „Nissan S13“, turintis net 300 AG variklį ir galinius varomuosius ratus. Nedrąsiai patraukiame prie palapinės ir stebime, kas ir kaip vyksta. Juokiamės, kad mums nė velnio taip nepavyks, nes abi vairuojame automatus ir dar džipus. OK, kiti mano Ford‘uką pravardžiuoja parketiniu ar kaip ten. Anyways.

Esame informuojamos, kad sėsti prie vairo teks palaukti, nes prieš mus dar eilėje laukia trys žmogeliukai. Gauname naudingų pamokų, ką daryti, ko nedaryti, kaip spausti gazą ir panašiai. Negana to, sužinome, kad mus mokys ne kas kitas, o praėjusių metų antros vietos drifto laimėtojas – Gediminas Levickas. Papasakoja, kad jis labai agresyvus vairuotojas, kuris mėgsta kontaktą, greitį ir jam dalyvaujant lenktynės nebūna nuobodžios. Whoohoo, skamba gan įdomiai. Sužinome, kiek padangų tenka keisti per treniruotę, kiek per lenktynes, kokia danga geriausia, kad moterys taip pat driftina, nes mes tą dieną buvome tik dvi merginos, kurios ryžosi tokiai avantiūrai.

Kortos sukrito taip, kad pirma prie vairo sėdo Gintarė, tai man buvo šiek tiek laiko save nuraminti, pakvėpuoti, nes come on, delnai drėko kaip prieš kokį egzaminą. Negana to, jauti spaudimą, nes su kiekvieną minute vis daugiau žmonių susirenka. Važiavimo metu gauni tris pravažiavimus: bandai padaryti saulutę, o jei tas gerai pavyksta, gali bandyti ir jau aštunkę.

Tai kaip sekėsi man? Pirmą kartą instruktorius pravežė pats, kad suprasčiau, ką ir kur daryti. Tada jau teko pačiai sėsti prie vairo. Juokingiausia, kad buvo pasakyta uždėti koją ant sankabos, o aš kaip blondinė, fukt, ant stabdžio uždėjau. Palm face‘as iš karto. Instruktorius juokėsi ir klausia, ar moku važiuoti: na, juk visiems nutinka, kai su automatu važiuoji. Taip pat esu iš tų, kuri niekada nėra važiavusi su galu varomu, tai buvo iššūkis. Dabar šiek tiek techninių dalykų: pradėjus važiuoti meti antrą bėgį ir viskas – daugiau metinėti ir neteks. Naudoji tik gazą ir vairui leidi judėti pačiam, tik kartais šiek tiek prisidedi prie jo judėjimo trajektorijos. Pirmas mano kartus buvo ne kažką – užgesau, nes pasirodo, jei paduodi per daug gazo, tave suka vietoje, o ne saulute. Na, gyveni ir mokaisi. Antrą kartą saulutę pavyko padaryti su instruktoriaus pagalba, nes vis dar sunku suvokti, kaip tas vairas ten sukasi ir veikia.

Trečias pravažiavimas buvo the ONE – buvo pasakyta, kad koją nuimti nuo sankabos, nes vis taupiau mašiną ir laikydavau koją, kad galbūt reikės spausti stabdį. Taip pat buvo liepta dešinę ranką laikyti prie šono, o naudoti tik kairę. Nuolatos buvau raginama, kad „gazo, gazo, spausk iki dugno, daugiau gazo“. Pagaliau pavyko, o laimės dėl to pilnos kelnės. Pasirodo, kad atlikus gerai, net plojimų sulaukiau, bet kai įsijauti, tai nieko negirdi – toks adrenalinas pagauna. Po pravažiavimo net sulaukiau pagyrimo, kad šauniai pavažiavau – paglostė savimeilę, kad tėtis vis dėl to gerą darbą padarė, kad išmokė vairuoti, kai buvau vos keturiolikos. Negana to, dar ir visai neblogai, nes nesu iš tų, kad „moteris už vairo – lauk nelaimės“.

Pravažiavus dar likome pakimarinti, nes labai faina stebėti, kaip sekasi kitiems, kokias klaidas daro, kokie gedimai ir panašiai. Staff‘as buvo toks fainas, kad dar ir picos vėliau siūlė. Jei turite laiko, patariu likti ilgiau arba atvykti anksčiau, kad šiek tiek apsiprastumėte su aplinka, pamatytumėte, kas ir kaip. Tiesiog pajustumėte vibe‘ą ir pauostytumėte svylančių padangų kvapo. Beje, kai pats vairuoji ir salonas prisipildo baltų dūmų – šiek tiek kyla panika viduje ir baimė, bet all good – taip reikia. Dar vienas patarimas: negailėkite mašinos, nes natūralu, kad vairuojant savo, tu atsargiai važiuoji, prilėtini, tačiau čia tai negalioja. Juokiuosi, kad čia va, būtent ir reikia išliesti savo garą, minti pedalą iki galo, nestabdyti ir kaifuoti!

Kiek kainuoja toks malonumas? „Side to Side“ drifto komanda organizuoja pravažiavimus ir trys tokie su instruktoriumi aikštelėje kainuoja 30 eurų. Realiai važiavimo yra vos dešimt ar šiek tiek daugiau minučių. Pasirodo, jei jau tiko ir patiko tau, tai gali imtis pamokas – dvi valandos kainuoja 250 eurų. Tikrai rekomenduoju bent trumpam ir keliems ratams prisėsti prie vairo ir išbandyti driftą, nes emocijų – į valias, adrenalino užsikrauni tikrai kelioms dienoms, o ką jau kalbėti apie satisfakciją, jei pavyko kažkas. FB reikėtų sekti komandos paskyrą, nes tokių renginių ne vienas ir ne du, tiesiog reikia nepražiopsoti. Ką čia žinai, gal kažkas iš jūsų yra užslėptas talentas, kuriam tik ir reikia šiek tiek praktikos ir OMG – jūs jau tai darote profesionaliai.