Kelionės

I diena Izraelyje: kontrastai ir alinantis karštis

Taip jau nutiko, kad prieš beveik mėnesį ar mažiau netyčia FB užmačiau pigių bilietų pasiūlymą. Kelionės iš taško A į tašką B tikslas – Tel Avivas. Buvo tik vienas niuansas, kad reikėjo skristi iš Lenkijos ir pasirinkti miestą, kuris labiausiai prie širdies. Kiek jau teko skaityti, pasirinkau Gdanską ir galbūt šiek tiek pasigailėjau. Oh well, kaip sakau, shit happens.

Taigi sekmadienį po pietų nusileidžiu Izraelio sostinėje, na, čia dar galima būtų diskutuoti, nes vietiniai ja laiko Jeruzalę. Pirmas įspūdis? OMG: žiauriai karšta, prie žemės traukia. Nors prieš tai važiuodama džiaugiausi, kad pagaliau bus geras oras, o čia mane pasitiko plius 30. Negana to, šiek tiek nejaukiai atrodė visi su uniformomis ir savo ginklais. Taip, žinau, kur važiavau, skaičiau apie Izraelio kariuomenę, jų privalomą tarnybą visiems, bet kažkaip automatiškai pamatai žmogų su automatu, tau viduje užsidega kažkoks pavojaus mygtukas, kad kažkas jau ne taip… Pirmą dieną tikrai teko per save perlipti, tiesiog nebekreipti dėmesio.

Kitas dalykas, kuris iš tikro šiek tiek glumino – viskas hebrajų kalba. Neįmanoma nieko suprasti. Jei nuvažiuoji į vieną ar kitą kokią šalį, lotyniškos raidės gelbsti, nes žodis galbūt panašus pasitaiko, gali įjungti savo fantaziją ir interpretuoti, o čia be šansų. Kaip ežiukas rūke. Geriau gal būtų kaip iš kokio filmo „Lost in translation“. Reikia nusipirkti bilietą traukinio, tai net nežinai nuo kur pradėti. Gerai, kad yra šalia, kas padeda. Keliasdešimt šekelių ir mano rankose bilietas.

Mano host‘as (apie couchsurfing‘ą rašiau anksčiau, tai jei ką, pacheckin‘ite apie ką aš čia) atsiuntė adresą, kur turiu būti. Pasakė, kad turiu išlipti centrinėje stotyje. Tik pamiršo pasakyti, kad jų yra net kelios. Teko nuvažiuoti keliomis stotelėmis toliau, tada pereiti į kitą pusę platformos ir sugrįžti. Išlipu ir nebežinau, kur eiti, nes lietuviškas roaming‘as kažkaip nenori veikti. Prieš atvykstant teko skaityti, kad visur Tel Avive veikia WIFI. Taip, ryšys geras ir yra daugelyje kavinių ar autobusų, tačiau tai nereiškia, kad jis yra VISUR, kai reikia google maps naudotis.

Pirma mano stotelė: maža babajų parduotuvėlė prie stoties, kur nusiperku vietinę SIM kortelę 4GB už 75 šekelius. Kad būtų aiškiau, kad keturi šekeliai bus vienas euras. Man pakeičia korteles ir whoohoo turiu vietinį numerį ir internetą! Čia išsisprendžia labai daug problemų, nes dabar jau nebijau pasiklysti ir esu pasiekiama. Kitas dalykas, kas suglumina šiek tiek – vaizdas išlipus. Primena karo nusiaubtą rajoną. Be to labai įvairūs žmonės. Pasijutau kaip kažkur, kur man geriau nereikėtų būti. Bet nespręsk apie knygą iš viršelio. Taip, Tel Avive dideli kontrastai. Man protu nesuvokiama, kai šalia stovi modernus namas, o šalia – totali griuvena. Jiems tai visai normalu ir priimtina, o man, kaip turistei, tik spėk įamžinti, kaip viskas įdomiai kontrastuoja tarpusavyje.

Penkiolika minučių ir aš pasiekiu savo kelionės tikslą. Dar kartą pasikartosiu, einu ir galvoju, WTF, kur aš čia atsibeldžiau. Negana to, gąsdina tai, kad einu link kažkokių dirbtuvių, o telefonas jau rodo, kad mano vieta bus jau už kelių metrų. Fui. Net nusiraminau, kai pamačiau normalų namą. Bet kaip ir minėjau, šalia kažkokios dirbtuvės, nešvaru ir panašiai. Mane pasitinka mano host‘as ir leidžia įsikurti. Savaitei mano namais tapo studio tipo butas su nerealiu balkonu, kuriame praleisdavau daug laiko. Nors vaizdo kažkokio super nebuvo, tačiau kieme augęs medis man buvo kažkas wow.

Prieš išeidama į miestą užklausiau, ar nieko tokio, kad užsidėsiu trumpesnius šortus. Na, kažkaip mėgstu geriau pasiklausti, kad paskui nebūtų nemalonumų, juk skiriasi kultūros. Nesinori paskui sulaukti piktų žvilgsnių ir norisi gerbti šalį, į kurią atvyksti. Taigi, ką nuveikiau pirmą dieną? Gilad‘as (vaikas, kuris mane priėmė) tą dieną turėjo dirbti, todėl ėjome kartu link jo darbo, jis parodė man jų vietinę pagrindinę gatvę – Florentine. Pasirodo, kad rajonas, kuriame įsikūriau yra įsikūręs senojoje miesto dalyje. Panašus į Vilniaus Užupį: daug meno, visi tokie atsiputę, ten daugelis gyventojų – jaunimas. Netoli ir pajūris, galbūt kokios geros penkiolika minučių. Eidama pakeliui sustojau į kavinę, nes reikėjo užkąsti, reikėjo WIFI rašymui ir šiek tiek pasidarbuoti. Dvi valandos kavinėje – susipažinau su barmenais, visi klausia iš kur, ką veikiu. Visi labai paslaugūs, moka anglų kalbą. Sugebėjau dar tą dieną nusigauti iki pajūrio, paėjau šiek tiek pakrante ir grįžau namo.

Nusimaudžiau ir galvojau, kad reikia call it a day ir pailsėti, nes juk visą dieną keliavau, buvau ant kojų. Tačiau susirašėme su vienu vokiečiu iš site‘o couchsurfing, kuris irgi pirmą dieną buvo atvykęs, ir išvarėme į barą. Pasirodo apps‘e yra tokia funkcija, kad gali pasidaryti available, kad kažką nori paveikti, o tie, kurie yra šalia, mato ir gali susitarti kažką drauge veikti. Su Patrick‘u pakalbėjome, apsikeitėme informacija, ką reikia daryti, ką pamatyti, išgėrėme po drink‘ą ir patraukėme namo, pasižadėdami palaikyti ryšį, kad jei ką, gal galima kažkur varyti drauge. Beje, barai visi gali pasiūlyti valgyti iki vidurnakčio, tai jei išalkai, tikrai rasi, kur užkąsti. Ant kiekvieno kampo tavęs laukia mini parduotuvės ar kioskai: gali pasiimti dešrainį, picos ar šviežiai spaustų sulčių. Jas visi geria bet kada ir bet kuriuo paros metu.

Taigi, mano pirma diena Izraelyje baigėsi. Spėjau susipažinti su naujais žmonėmis, šiek tiek patyrinėjau rajoną. Kas nustebino? Kaip ir minėjau, visi tie kontrastai gal šiek tie, bet paskui pripranti. Galbūt nevalingai manai, kad tokios vietos ar rajonai labai jau dodgy, bet per visą laiką viešnagės Tel Avive neturėjau jokių neigiamų reakcijų: šūkaliojimu, švilpimų ar kažkas tokio, kas nutinka panašiose šalyse, kur dėmesys turistėms būna šiek tiek per daug įkyrus ir nemalonus.

p.s. be AC čia užmigti neina, nes vakare nukrenta temperatūra iki gal kokių dvidešimties, tačiau vis vien labai tvanku. Įdomu tai, kad labai anksti temsta – apie aštuonias jau prieblanda, o devintą – jau tamsu. Dar vienas dalykas: laikas čia toks pat kaip LT.

You Might Also Like...

No Comments

    Leave a Reply