Penktadienį išjudėjau į Lenkiją, tiksliau į Gdanską – a la lietuvišką Palangėlę. Toje kelionėje buvo daug pirmų kartų: teko važiuoti Eurolines, kas buvo iššūkis, nes jau po pirmos valandos nebejutau kojų, nutirpo, o dar rašoma, kad extra vietos kojoms yra. Negana to, neveikė WIFI, kas mane šiek tiek sunervavo ir net parašiau atsiliepimą. Beje, čia jau pasidarė mano šioks toks įprotis: jei nepatinka, parašyti, nes padeda. Kažkada nemokamą parkingą dėl to gavau oro uoste. Bet come on, reikia pakovoti už save.
O galiausiai, visą kelionę tie du vairuotojai kalbėjo lenkiškai ir gan garsiai (tai nei pasiklausyti apie ką kalba, nei išsimiegoti). Tai buvo antras kartas, kuomet važiavau kažkur su autiku ir supratau, kad tai tik blogiausiu atveju – prieš tai kažkada teko į US skirsti iš Varšuvos, nes geriausi deal‘ai buvo…
Atvykau į autobusų stotį Gdanske po šeštos ryto. Vaizdas išgąsdino: panašu, kad tave atvežė kažkur į Krasnuką. Kažkokios tvoros aukštos, šiukšlynas… bandžiau eiti į stotį, kad pasižiūrėti, kas ir kaip, o ten dar baisiau: gaila, kad nesugalvojau nufotografuoti, nors būtų buvę baisu trauktis telefoną. Tačiau viską išgelbėja auksinės arkos, susivedžiau į MAP‘sus ir radau, kad vienas yra visai šalia – o ten jau pagaliau pasinaudojau WIFI ir pacheck‘inu esamus viešbučius, kur galėčiau pagaliau ištiesti kojas.
Pirmą kartą parsisiunčiau Uberio Appsą, nes esu iš tų atsilikusiųjų, kurie nesinaudoja LT, o mieliau renkasi TAXI programėlę. Tai buvo irgi pirmas kartas, kas ir kaip. Atvarė labai fainas vairuotojas, kuris ne tik pavežė iki viešbučio, kuris buvo netoli oro uosto, bet ir padovanojo kosmetikos lenkiškos. Juokiausi, kad taip baisiai atrodau, kad dovanoja? Jis sakė, kad lenkiška kosmetika labai gera, o jo draugo įmonė yra, tai jis promina. Tai kaip supratot, pasirinkau viešbutį, kuris yra arčiau oro uosto, nes jau šeštą turėjo būti mano skrydis. Norėjosi ilgiau pamiegoti.
Bet čia man kiaulės kažkoks dėsnis, nes galvoji, kad bus geriau, o gaunasi kaip visada. Pasirinkau viešbutį, tiksliau svečių namus, kažkur toliau nuo miesto. Foto atrodė gražiai, šalia miškas, ežeras, o nuvarau ten, pasirodo, kad kažkokia šventė vyksta. Nors mano kambarys trečiame aukšte, bet virš kavinės, kur vyksta tūsas. O ten visokios dainos liejasi, šokiai pokiai ir tai truko iki beveik trečios ryto, kai man reikėjo keltis 3:45. Tai labai jau gerai „išsimiegojau“, bet galiu pagirti, kad dėl to, kad negalėsiu būti per pusryčius, man juos suruošė ir atidavė į kelionę: sutepti sumuštinukai, šokoladukas, jogurtas ir sultys. Svetingi tie lenkai.
Taksą paprašiau, kad iškviestų, tai jis laukė manęs penkiolika minučių anksčiau. Na, ir kaip man Gdanskas? Šiaip kaip miestas, tai nepaliko didelio įspūdžio. Yra vos kelios gatvelės senamiestyje, kurios vertos dėmesio. Be to nemažai vietų vyko įvairūs rekonstrukcijos darbai, tai nebuvo kažkas wow. Negana to, atvykus šeštadienio rytą norėjosi prisėsti kažkur normaliai išgerti kavos, kur būtų WIFI, bet nei viena vieta nebuvo atidaryta iki bent pusę dešimtos. Tik vieną tokią cozy radau vietelę ir tai, teko pavaikščioti nemažai ir paklaidžioti senamiestyje. Labai graži šiaip krantinė ir visi priparkuoti laivai. Manau, kad ten vakare būtų faina pasėdėti ir pakimarinti.
Ar dar varyčiau į Gdanską šiaip? Tikrai nemanau, nebent vėl sukris kortos, kad reikės iš ten kokią kelionę imtis. Galbūt iš tikro neatlikau namų darbų, nepasižiūrėjau atidžiau, ką galima pamatyti ar nukeliauti, bet pirmas įspūdis – tikrai ne kažką. Užteko ir to ryto pasivaikščioti ir pasigrožėti. Išmokau ir kitą pamoką, kad kartais pasižiūrėti, kad geriau viešbutis būtų didesnis, nes jei vyksta koks uždaras vakaras, gali būti, kad jausiesi, kad ir tu dalyvauji.
p.s. mane vis zlotų kainos sukeldavo sąmyšį, nes iki šiol nežinau kurso, bet man jos atrodė juokingos ir gan žemos. Ypač, kaip vakare užsukau šokolado, ledų ir šiaip vandens, kas man net dviejų eurų.
No Comments