Šiek tiek vėluotai, nes blogas nebuvo aktyvus, tačiau šį skaitaliuką saugojau ir branginau, o kodėl juo nesidalinus dabar? Juk vasara, galbūt kažkas nori šiek tiek kūno linijas padailinti (kalbu apie merginas, nors sorry, tą daryti reikėjo anksčiau, o ne dabar… bet geriau vėliau nei niekada). Šį kartą išbandžiau oro jogą. Nežinau, kiek iš jūsų yra girdėję apie tokią, bet galiu pasakyti, kad tai yra kažkas nerealaus, tačiau turiu įspėti – jausitės kaip negrakštus drugelis bandantis išlįsti iš kokono. Gal ir labai nevykęs palyginimas, bet ta ore kabanti burė, kuomet išskleidžiama ir išpurenama, primena kokoną.
Na, bet viskas nuo pradžių. Prieš einant, šiek tiek pasiskaičiau apie šią jogos rūšį. Pasirodo, kad šią jogą 1990 metais „atrado“ gimnastas Kristoferis Harisonas. O principas yra labai paprastas – yra speciali juosta, kuri yra pritvirtinta prie lubų. Skamba galbūt šiek tiek keistai ir nesuprantamai, tačiau viskas yra paprasčiau nei atrodo. Tiesiog tos juostos pagalba jogos pozos ir įvairūs pratimai yra atliekami ore: kartais tas kabėjimas atlikimą pasunkiną, o kartais – palengvina. Tačiau jausmas yra superinis.
Na, juk kiekviena iš mūsų nori būti lengva kaip pūkelis, todėl kaboti ore lyg akrobatei ir išdarinėti galbūt kartais ir iš pradžių sudėtingai atrodančius pratimus yra kaifas. Juokdamasi klausiau (iš tikro bijojau viduje), ar tikrai ta juosta mane išlaikys, juk sveriu ne 50 kilogramų. Aišku, turiu prisipažinti, kad ne viskas pavyko iš pirmo karto, o ir pėdas skaudėjo, negalėjau iki galo ištiesti kojų, tad šiek tiek teko pacheat‘inti ir per kelius lenkti. Bet kaip ten sakoma: no pain, no gain – per kančias į žvaigždes. Valanda prabėgo greitai ir užsiėmimas labiau priminė linksmą pramogą.
Klasėje yra vos 5 juostos, todėl mokytoja nuolatos prieina, pažiūri, padeda ar pataiso, jei darai kažką ne taip. Kaip ir kiekvienoje jogos rūšyje atliekant pozas galima pasirinkti sunkesnį variantą arba šiek tiek lengvesnį. Mankštinantis ore jaučiamas aktyvus giliųjų raumenų, ypač esančių juosmens, nugaros ir galūnių srityse darbas. Turiu pripažinti, kad atsikėlus ryte supratau, kad turiu raumenis, apie kuriuos nežinojau. Bet tai buvo malonus skausmas.
Pabaigai, manau, kad šitokia joga yra tikra naujovė ir galbūt bus atradimas, norintiems išbandyti kažką naujo. Svarbiausia, kad fantastiško fizinio pasirengimo nereikia, tiesiog go with the flow. Labiausiai man iš pirmo užsiėmimo įstrigo tai, kad teko įveikti savo baimę: baimę pasileisti, baimę kaboti aukštyn galva, laikantis vien kojomis už juostos. Tai būdas rasti kalbą su savo kūnu, pasikliauti juo ir mėgautis harmonija ore.
No Comments