Nežinau, ar kaltas karantinas, ar šiaip pasikeitė mąstymas, bet vis labiau populiarėja įvairios vietos apsistoti, kurios yra toliau nuo civilizacijos, galbūt primityvesnės nei esame įpratę. Galbūt tiesiog norime išlipti iš komforto zonos, išbandyti save ir grįžti į tuos laikus, kai važiuodavome su tėvais stovyklauti, kai miegoti ant čiužinio palapinėse buvo didžiausia pramoga, kai maudytis upėje ar ežere pas senelius buvo vasaros nuotykis.
Kažkaip teko pastebėti, kad vasarą visos išskirtinės vietos, pavyzdžiui, įvairūs nameliai medžiuose, jurtos, laivai ar kupolai būdavo užrezervuoti jau keli mėnesiai į priekį. Tik atsitiktinumo dėka, jei kažkas atšaukdavo rezervaciją, galėjai gauti kelias naktis.
Ant bangos
Man apsistoti įdomesnėse vietose visada buvo akcija atrakcija: ar tai būtų Lietuvoje, ar keliaučiau svetur. Taip, faina yra apsistoti penkių žvaigždučių viešbutyje, save palepinti, tačiau galiausiai man norisi iššūkių ir emocijos. Norisi, kad turėčiau įspūdžių, kuriais galėčiau dalintis su kitais. Šiais metais dėl visų darbų ir kitų asmeninių priežasčių nelabai išėjo kažkur ištrūkti, tad, kai atėjo ruduo, šiek tiek apmažėjo darbų, o ir proga pasitaikė – Edvino gimtadienis, negalėjau susiturėti ir užbook‘inau išskirtinę vietą apsistoti. Nusprendžiau, kad per gimtadienį dingti iš civilizacijos į gamtą – puiki idėja. Pasitarnavo ir socialiniai tinklai, kurie lyg „netyčia“ išmetė kelis variantus feed‘e apie tai, kur būtų galima pabėgti. Akys užkliuvo už modernaus namelio Telšių rajone. Keli laiškai dėl rezervacijos ir viskas suplanuota.
Paškuvėnų kaime besirandanti ramybės oazė, kuri ir vadinasi „Iš civilizacijos į gamtą“ slepiasi šalia Virvytės. Šią upę žinau nuo vaikystės, nes močiutė kilusi iš Viekšnių, tad teko ne kartą joje maudytis ir vasarą atsivėsinti. Kaip rašoma jų puslapyje, „off grid“ (kai nėra elektros, vandens ar kitų tinklų) principu įrengtas kompleksas yra sudarytas iš trijų atskirų modulinių namelių. Realiai komplekse gali apsistoti iki šešių žmonių, bet mes pasirinkome romantiką dviese. Net šunis namie palikome.
Ramybės oazė be vandens ir elektros
Viename namelyje – miegojimo erdvė, kurioje įkomponuotos dvi dvigulės lovos. Kitame – maža virtuvėle, kurioje galima rasti dujinę viryklę, kuri ryte išgelbėjo mus su kava, nes be kavos nei vienas rytas pas mus namuose neprasideda. Ten pat galime rasti kelis puodus, keptuvę ar indų, kurie pasitarnauja, norint kažką greito pasigaminti. Taip pat šioje erdvėje yra sofa-lova, kuri gali talpinti dar du apsistojusius svečius. Trečiame moduliniame namelyje įrengta pirtis, po kurios atsivėsinti tenka ne po dušu, o šokant į šalia esančią upę.
Visuose atskiruose namelio segmentuose yra po krosnelę, kuri užtinkrina, kad net šalčiausią žiemą netektų sušalti į ragą. Negana to, reikia priminti, kad elektros čia taip pat nėra, todėl sutemus vibe‘ą palaiko žvakės. Buvau pasiėmusi visą dėžutę žvakių, kurios liko nuo įvairių švenčių, tačiau realiai jų nereikėjo. Degiau vien dėl to, kad norėjosi daugiau šviesos, tačiau kiekviename namelyje jų buvo padėta.
Norui esant, galima užsisakyti kubilą, lauke – terasa, kurioje tikiu, kad vasarą galima ilgai ir linksmai leisti vakarus. Visai šalia namelio – grill‘inimo zona, kur galima išsikepti kažką ant laužo. Jei jau šaukia gamtiniai dalykai, tai teks pasinaudoti lauko WC. Prisipažinsiu, kad man tai buvo naujas potyris. Kalbu ne apie lauko tualetą, o tai, kad vietoj vandens yra naudojamos žemės: pasuki rankenėlę ir viskas užpilama juodžemiu.
Pliusai ir minusai
Taip, rezervuotis ankstyvą rudenį ar ne sezono metu – daug paprasčiau, nes yra vietų, o ir kainos, man rodos, kad natūraliai būna šiek tiek pakritusios. Tačiau visada yra ir kita medalio pusė. Mums labai pasisekė, nes oras mus lepino – ačiū, Bobų vasarai, todėl vakare sėdėjome lauke terasoje, grukšnojome vyną, klausėmės upelio čiurlenimo ir kalbėjomės. Labai faina, kad savininkai aplink namelį yra prismaigstę deglų, kuriuos užsidegėme. Šiek tiek šviesos pridėjo ir šviestuvai, kurie pasikrauna nuo saulės, tad tamsu tikrai nebuvo – tokia romantiška prieblanda, tačiau reikia pripažinti, kad būtų buvę fainiau ilgiau pasimėgauti diena, nes dabar jau temsta šiek tiek po septintos. Spėju, kad vasarą būna pats tas, nes gali lauke pasėdėti, pakimarinti, pažaisti smigį ar panašiai.
Natūralu, kad dėl mūsų pasirinkto ir kitos veiklos yra šiek tiek pristabdomos. Buvau įsimetusi knygą, tačiau pavyko įveikti tik skyrių, nes nors ir švietėmės žvakėmis, tačiau nesinorėjo gadinti akių. Net ir žaisti „Dobble“ kartais buvo iššūkis vėl apšvietimo (beje, namelyje yra keletas žaidimų, kad neprailgtų vakarai, nors mes buvome savo įsimetę, nes kažkaip buvau pagalvojusi, kad vakare bus pramoga).
Dar labai svarbus dalykas, nes kartu su savimi pasiėmiau darbo telefoną. Teko kelis kartus eiti šiek tiek laukais, kur aukščiau, kad pagautumėme signalą, nes vis reikėjo pasitikrinti, ar niekas nieko neatsiuntė, ar neskambino. Tad jei jau pasiryžote poilsiui čia, tikrai turėkite omeny, kad būsite be ryšio. Telefonu galėsite tik fiksuoti gražias akimirkas ir galbūt klausytis muzikos, nors viduje radome radiją, kuri palaikė kompaniją vakare.
Beje, jei atvyksite su žemu automobiliu, gali tekti jį palikti atokiau, nes privažiavimas nėra asfaltuotas. Realiai google nerasite vietos, tad pasiskambinus šeimininkai pasako, kur tiksliai važiuoti ir kaip juos rasti.
Verdiktas
Nakvynė mums atsiėjo 100 eurų, tačiau spėju, kad su didesne kompanija, kai apsistoja daugiau – kaina šiek tiek skiriasi. Šeimininkai – labai faini, nes kiek teko pabendrauti, tai realiai namukas buvo daromas sau, o paskui nuspręsta jį ir išnuomoti. Galbūt todėl jaučiasi ta dvasia, kai žmonės daro sau, o ne tik nuomai. Man tiesiog pati vieta pasirodė labai jauki, pilna šilumos ir sava. Tikrai dar norėtumėme sugrįžti. Pagalvojome, kad net ir žiemą, nes pabūti gamtoje, kai atrodo, kad esi „in the middle of nowhere“, nors kaimukas ir civilizacija vos už kelių kilometrų – žavi. Kitą kartą tikrai nesiimčiau savo darbo telefono ir leisčiau atitrūkti nuo visko, tik mėgautis kompanija.
p.s. juokingiausia, kad mums viešint šioje stovyklavietėje, visi pergyveno dėl socialinių tinklų crash‘o ir ėjo iš proto, o mes tą išgyvenome labai organiškai. Vis vien neturėjome ryšio, nors Edvinas šiek tiek pasiparino, kad negalėjo visiems padėkoti už sveikinimus, bet tuo metu net nežinojome, kad čia dėl to vyksta. Tiesiog pamanėme, kad ryšys blogas
No Comments