Imbieriniai sausainiai man – neatsiejama Kalėdų dalis. Prieš porą metų pradėjau juos kepti likus mėnesiui iki švenčių, nes tai – itin miela dovana artimiesiems ir draugams. Dažnai prikepdavau, sudėdavau į mažus stiklainiukus ar popierines dėžutes ir tai tapdavo gražia dovana. Tėtis manuosius valgo kaip kokias saulėgrąžas, nes anot jo, vos pradedi ir negali sustoti. Užsikabliuoji. Mėgstu daryti itin plonus, kad jie būtų traškūs ir galbūt šiek tiek primintų tuos sausainius, kurie seniau buvo tiekiami „Presto“ arbatinėje. Pamenu Šiauliuose, kai dar mokiausi mokykloje, mėgdavome bulvare nueiti į arbatinę ir išbandyti naujų arbatų. Ten duodavo tokį mažą imbierinį sausainuką. Pasirodo, kad maži dalykai iš praeities kartais labai giliai įsirėžia į atmintį… OK, tai prie sausainių recepto.
Reikės
125 gramų sviesto
5 valgomųjų šaukšto pieno
3 valgomųjų šaukštų medaus (tinka bet koks: tiek liepų, tiek pievų, tačiau svarbiausia, kad būtų natūralus, o ne medaus pakaitalas)
350 gramų miltų
200 gramų rudojo cukraus
Arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
Arbatinio šaukštelio cinamono
Arbatinio šaukštelio malto imbiero
Arbatinio šaukštelio malto muskato riešuto
Arbatinio šaukštelio malto kardamono
Arbatinio šaukštelio pipirų (geriausiai, kad būtų ir juodųjų, ir kvapniųjų. Jei nėra kažkurių, nereikia verstis per galvą, tiks ir juodieji, nes jų dažniausiai kiekviena šeimininkė turi)
Eiga
Sviestą, pieną, medų ir cukrų reikėtų sudėti į metalinį dubenėlį ir pastatyti ant verdančio vandens puodo. Nežinau, kaip kitos šeimininkės, bet man tai – geriausias būdas tirpinti, nes viskas vyksta lėtai, nebaisu, kad pridegs, kad reikia nuolatos maišyti. Tiesiog stengiuosi, kad dubenėlis arba vos panirtų į vandenį arba būtų virš jo, kad tik garai tirpintų sviestą. Aišku, pamaišyti karts nuo karto reikia, tačiau nebūtina stovėti prie puodo.
Miltus yra geriausia persijoti su kepimo milteliais. Taip pat į sausą masę suberti prieskonius. Kai ištirpinto sviesto masė šiek tiek atvėsta, supilti viską ir sumaišyti su miltais.
Suminkius tešlą, bent valandą yra gerai ją palikti atvėsti šaldytuve. Man pasitaikė kelis kartus, kad palikau iki kitos dienos. Tikrai tai – ne problema, tačiau tuomet išėmus, dar karta perminkau, kad šiek tiek sušiltų tešla nuo rankų ir nebūtų itin kieta kaip akmuo.
Kaip ir minėjau, mėgstu tešlą iškočioti itin plonai, nes tuomet sausainukai būna traškūs ir labai skaniai valgosi. Sausainių formelėmis išspaudžiame norimą formą, kad būtų lengviau, naudoju peilį ar ploną mentelę pakelti suformuotą sausainį, kad jis neplyštų, ir perkeliu ant skardos, ištiestos kepimo popieriumi arba kepimo kilimėliu (šis dalykas labai pasiteisina, kai kepu sausainius, nes nelimpa prie jo, galima naudoti n kartų, todėl tausojame gamtą).
Kepti reikėtų apie 12-15 min 180 laipsnių orkaitėje. Aš visada stebiu, nes norisi tos auksinės spalvos, o kiekviena orkaitė – skirtingai kepa. Namuose dažnai kepu rėžimu, kur yra šiluma skleidžiama tiek iš viršaus, tiek iš apačios. Jei kepate profesionalėje konvekcinėje krosnyje, tai renkuosi sausą kepimo būdą. Voila!
Aišku, galima sausainukus papuošti, tačiau man jie skanūs be jokių glazūrų: tinka tiek prie karšto gėrimo, tiek prie pieno vakare, šiltai įsitaisius prie televizoriaus.
No Comments