Be kategorijos

Eneagrama – kelionė į save arba kaip aš nugalėjau savo skepticizmą

Esu iš tų, kuri itin skeptiškai žiūri į itin ant bangos esantį „koučingo“ ir saviugdos burbulą. Taip, mūsų emocinė savijauta yra ne ką mažiau svarbesnė už fizinę. Prisipažinsiu, kad kartais su savo gimdytojais labai diskutuojame tuo klausimu, nes seno sukirpimo žmonėms atrodo, kad jei neskauda, nei nemaudžia – viskas OK. Jie nesupranta, kad viduje gali šūdas virti, kad to neturi būti, kad turi su tuo dirbti. Jų paprasčiausias patarimas – mažiau parinkis ir neimk taip giliai į širdį. O dar geriau, mano tėtis vis priekaištauja, kad esu per daug emocionali ir tik bliaunu.

Taigi, kažkada labai seniai esu gal vieną saviugdos knygą paskaičiusi – „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrari“. Viskas. Tuo ir baigėsi mano saviugdos skaitymai. Taip, vėliau, kai dirbau Kaune ir reikėdavo valandą važiuoti, norėjosi kažką prasmingo nuveikti. Įsirašiau kelias audio knygas ir jų klausiausi – labiau jos buvo apie tai, kaip planuoti laiką, nes jo pas mane vis trūksta ir kartais norisi, kad paroje būtų ne tik 24 valandos. Labai skeptiškai žiūriu į įvairius kursus, kurie apsčiai reklamuojamų yra socialiniuose tinkluose. Dar labiau man nuostabą kelia žmonės, kurie vos išklauso kokius kursus, gauna sertifikatus ir jau tampa gyvenimo guru. Jūs rimtai?

Svarbiausia yra teisingai pasirinkti ir atsirinkti

Gan panašiai nusiteikusi ėjau į mokymus, į kuriuos pakvietė dėstytoja. Pas Juliją vieną semestrą mokiausi lyderystės. Prisipažinsiu, kad buvo dalykų, su kuriais sutikau, kurie atrodė wow, bet kai kurie man buvo nepriimtini, galbūt išgirdau tai, ko nenorėjau, kas galbūt žeidė savimeilę, juk mes kartais esame įpratę prie vienokių ar kitokių aplinkinių epitetų, liaupsių, kad kartais nepasigiliname, ar jie yra pagrįsti. OK, nelendame giliau, nes ne apie tai mes čia. Taip jau nutiko, kad dėstytoja pasiūlė apsilankyti vienuose iš jos vedamų kursų – eneagramos praktike.

Kas ta eneagrama? Apie ją teko išgirsti paskaitose, bet tai buvo prabėgomis, jei taip būtų galima pasakyti. Dirdami porose paskaitų metu atsakinėjome į klausimus, nagrinėjome ir realiai spėjimo būdu save priskyrėme vienam iš eneagramos tipų. A la iš serijos, kur skamba gražiau ir atrodo, kad tu turėtumei ten būti. Alert. Ne viskas auksas, kas auksu žiba, tad labai lengva yra pasiklysti. O pasirodo, kad aš tą dariau itin ilgai.

Neprominu jūsų skaitančių, kad būtinai dabar reikia eiti pas Juliją, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurie mokytojai ne vienerius metus pašvenčia mokymuisi, tobulėjimui, kad taptų savo srities specialistais. Jie nedaro masinių užsiėmimų, nes savęs ieškojimas – labai individualus dalykas, tai ne kažkoks komercinis farsas, kurio tikslas – suburti kažkokią bendruomenę. Savo kursų metu, kurie truko du savaitgalius, dirbau grupėje su šiek tiek daugiau nei dešimt žmonių. Su keliais iš jų socialiniuose tinkluose tapome draugais, tačiau tik tiek. Pasidžiaugiu jų pasiekimais ir naujai žengtais žingsniais, nes tai, ką girdėjau mokymuose, jų atsivėrimus, ir tai, ką matau, kas vyksta jų gyvenime, mane veža. Man nuoširdžiai džiugu, kad žmonės pagaliau tapo sau patiems nuoširdūs ir atviri.

Kas ir su kuo valgoma?

Grįžtame prie eneagramos. Bandau trumpai sudėlioti. Pats žodis iš graikų kalbos reiškia devynetą ir figūrą, o jei pasižiūrėsime dar giliau, tai tai eneagrama yra sufijų mokymo (kas nežino, tai yra senovinis dvasinio tobulėjimo mokymas) ir klasikinės psichoanalizės sintezė. Eneagrama pateikia 9 asmenybės tipus ir jų tarpusavio ryšius bei elgesio modelius. Skamba gan paprastai, tačiau taip nėra. Susitikus pirmą savaitgalį klausėmės istorijos, vėliau pasakojimo apie tipus. Man rodos, kad norint kažkur gilintis, reikia pirma žinoti teoriją suprasti, kas iš ko gimė, kodėl. Kursas – gan intensyvus, tad susirinkus ryte sėdame ir klausomės akademinę valandą, tada trumpa pertraukėlė. Įdomu tai, kad mokymosi metu taip pat naudojamos metaforinės asociatyvinės kortos. Nežinau kodėl, bet man rodos, kad mes kartais per daug bandome save pritempti prie to, ką matome tuose paveikslėliuose, tad kartais net šiurpuliukai nubėga kūnu, kad kaip čia likimas atsiuntė tokią kortą, tarsi žinotų, kam ji skirta. OK, prasimuša mano skepticizmas.  Svarbu pažymėti, kad šis modelis nėra kažkas naujo ir trendinančio. Jis yra labai plačiai taikomas visame pasaulyje ir yra labai efektyvus įrankis žmonėms, kurie dirba su žmogiškaisiais ištekliais ir visiems , kurie siekia tobulėjimo profesinėje veikloje ir pagerinti komunikaciją su kitais žmonėmis. Kiek teko girdėti, kad nemažai mokyklų JAV jis yra dėstomas kaip dalykas.

Turbūt daugelis skaitančių sutiks, kad mes kartais darome gyvenime kai kuriuos dalykus tiesiog autopilotu: nes taip reikia, to reikalauja tėvai, visuomenė. Mes esame tarsi „miego“ būsenoje bei diena iš dienos kartojame įprastus veiksmus ir elgesio stereotipus, nors tai ne visada mums suteikia to, ko mes norime. Vos keletas mano pažįstamų galėtų pasakyti, kad gyvenime daro tai, kas jiems teikia džiaugsmą, kad jų darbas – tai, apie ką svajojo, kad kiekvieną dieną į jį keliasi su šypsena. Turbūt kai kurie tiesiog pasakys, kad toks gyvenimas ir neprisigalvok Liaudanskyte, kad turi būti kitaip. Kažkada net esu gavusi kritikos iš mane tuo metu supančių žmonių, kad neva turiu gerai apmokamą darbą, turiu veiklos, bet vis kartas nuo karto pasiskundžiu, kad viduje nėra tos pilnatvės. Kad nėra visos ertmės užpildytos. Sakysite, kad tai išsikalinėjimas ir jau nebežinojimas, ko nori? Galbūt. O man tai yra ta pilnatvė, apie kurią bandau rašyti šiame įraše ir tai, kaip man šie mokymai sudėliojo taškus ant „i“.

Nėra nei vieno blogo ar gero tipo

Taigi, eneagrama aprašo 9 pagrindines strategijas, kurias mes naudojame klaidingai ir nesąmoningai. Šis modelis mums padeda atmerkti akis ir pamatyti kokius nesąmoningus elgesio stereotipus mes naudojame ir kodėl. Modelis atskleidžia, kaip motyvacija skirtingai pasireiškia visose gyvenimo srityse: santykiuose, karjeroje, finansuose, darbe, šeimoje ir ypatingai komunikacijoje su kitais žmonėmis.

Eneagramos modelis parodo, kokios priežastys ir baimės mus verčia pasielgti vienaip ar kitaip ir ką turime keisti savo gyvenime, kad galėtume suvokti kas mus motyvuoja dirbti ar siekti gyvenimo tikslų. Vieni žmonės nori būti lyderiais, o kiti yra geri vykdytojai. Dėl to ne visi iš mūsų yra lyderiai ir ne visiems lemta jais būti. Ir tai – nėra blogai.

Tikiuosi, kad darosi šiek tiek aiškiau. Jau bent jau turite šiokį tokį supratimą apie tai, kas yra toji eneagrama. Toliau kurso eiga – gyvenimo žemėlapio sudarymas. Kažkas kaip „mood board‘as“. Čia merginos turėtų suprasti mane geriau: tiesiog duodame daug senų žurnalų ir prisimename dailės ir darbelių pamokas. Klijuojame tai, kas atspindi mus, kaip mes matome pasaulį – realiai tai, kas mums prie širdies ir tai, kaip mes matome save. Atrodo lengva? Asmeniškai manau, kad kai esi mažas, esi mokykloje, darai kažką iš idėjos, nes neturi stabdžių, o dabar darydamas, šiek tiek stabtelėti. Nežinau, ar čia aš, ar čia mūsų visuomenė, bet mes neretai įjungiame stabdžius ir iki galo savęs neišreiškiame: mums itin svarbu, ką apie mus pagalvos, kaip nuskambėsime, kaip atrodysime iš šalies, ką kiti pasakys. Čia nereikia savęs laikyti. Šaunu tai, kad dirbti mažoje grupėje. Nėra spaudimo, nėra jaudulio. OK, jaudulio yra, nes darant įvairius pratimus, pavyzdžiui, atsakant klausimo, ko labiausiai bijai gyvenime, ištraukus kortą, teko susigraudinti. Graudinosi ir vyrai, nes būtent tuomet, kai esi atviras sau, nebijai emocijų, reakcijų, tik tuomet išgirsti tai, ko ieškojai. Ko bijau aš? Mirti viena. Taip, tai mano didžiausia baimė, po kuria slypi dar daugiau juodų dėmių. Taigi, pirmas savaitgalis baigiasi ir aš vis vien gan skeptiška – tai tik kursai. Faina, įdomu, bet aš laikausi. Turime mėnesio pertrauką, kurios metu atliekame namų darbus.

Dviejų savaitgalių užsiėmimai su namų darbais

Taip, jums persiskaitė teisingai. Mes darome namų darbus: vieną dieną tai atlieki skrupulingiau, kitą dieną  – kaip koks studentas, pamiršti ir nepadarai. Prieš tai mums buvo akcentuojama, kad viską darome dėl savęs, todėl galbūt tai buvo didesnė motyvacija nei koks pažymys. Mėnuo prabėga, nes darbas veja darbą, pasineri į kasdienybę….

Vėl mokymų savaitgalis. Dar dvi dienos prieš akis. Pristatome savo namų darbus ir bam. Pramuša man tai, ko nesitikėjau. Nebegaliu kalbėti, nes ašaros byra upeliais. Išeinu iš salės, nes emocijos ima viršų: tada supranti, kad visas tas eneagramos dalykas, tie tipai, kurie nustatomi pasitelkiant mūsų baimes, mūsų veiksmus, nėra vien teorija. Tai veikia. Aišku, veikia tiek, kiek tu nori. Taip, tu gali suprasti, atrasti, kokiam tipui tu esi priskiriamas, tačiau tai nereiškia, kad išėjus tau gyvenimas nušvis. Tai nereiškia, kad atrasi tą ramybę. Taip, su tuo reikia dirbti. Ar aš tai darau? Iš pradžių sąžiningai dariau, stebėjau save iš šono, kartais vartodavau taktikas bendravime su žmonėmis, kurių išmokau. Vėliau pamiršau arba jos tapo tiesiog įpročiu. Svarbiausia, ko išmokau – perduoti funkcijas kitiems ir mažiau prisiimti atsakomybių. Taip, toliau esu darboholikė, tačiau po mokymų grįžusi į studijas, nebesiversdavau per galvą dėl grupės, kad padarysiu viską už visus. Pasakiau „stop“. Įjungiau stabdžius viską už kitus padaryti, nors man rezultatas – svarbiausias dalykas. Kartais apsiimu kitų darbus ir pareigas vien dėl to, kad žinau, kad jie nepadarys gerai, kad reikės perdaryti. Taip, galbūt ir reikės, bet keičiau mąstymą. Pradėjau kitaip bendrauti su tėčiu, su kuriuo vis susižodžiuodavome. Supratau, kokiam tipui jis galėtų būti priskiriamas ir supratau, kokios yra jo baimės, kur reikia jam pataikauti, nes jis to nori, jam tai svarbu.

Investicija su apčiuopiama grąža

Eneagrama – investicija ne tik į save, savęs pažinimą, bet ir gilesnį supratimą tų, kurie supa mus. Jei dirbi kolektyve, tai tau padės suprasti, kaip bendrauti su kai kuriais, padės susidėlioti, kaip reikia prisibelsti iki jų. Įdomu tai, kad aš ilgą laiką maniau, kad esu proto žmogus, nes tikėjau tuo, galbūt man tai buvo skiepijama nuo vaikystės, tačiau pasirodo, kad esu jausminga būtybė, todėl mano sprendimai ir veiksmai yra būtent veikiami širdies.

Tai tiek apie tuos mokymus, nes dabar, kai yra karantinas, kai kartais labai daug laiko leidžiame su savimi, svarbu yra pasirūpinti savo emocine sveikata ir nepaslysti ant įvairių šarlatanų, pseudo koučerių skelbimų. Geriau investuoti ir tikrai žinoti, kad dirbama yra kryptingai tavo asmeninio potencialo auginimui, atradimui ir pokyčiams. Jei kam aktualu, nes tikrai nereklamuoju, tai yra aprašas modulio, kurį išklausiau. Ten detaliau parašyta, kas laukia, kokie klausimai bus atsakyti.

p.s. kelias foto pasiėmiau iš interneto, o kitos – tiesiog man gražios ir kelionių, kad tekstas labai jau nebūtų nuobodus.

 

 

You Might Also Like...

No Comments

    Leave a Reply