Laisvalaikis

„Bebro kelias“ neapsiėjo be nubrozdinimų, bet buvo užbaigtas prizinėmis vietomis

Apie „Bebro kelio“ bėgimą girdėjau jau ne kartą, tačiau kortos sukrisdavo taip, kad vis neišeidavo sudalyvauti: tai lėkiau į Nidą gaudyti bangos, tai plušau bare pas tėvus, bet šį kartą pasiryžau. Viskas. Reikia pagaliau varnelę padėti prie šios avantiūros. Susidūriau su kita problema – kas pasirašys drauge dalyvauti? Kalbinau iš pradžių kelis vyriokus: vienam vestuvės tą savaitgalį, kitas – ne sportiškos formos. Atmaskės. Galiausiai prisikalbinau Gintarę – vieną iš mūsų nerealių BOB‘ų (kas dar nežino apie ką kalbu, tai marš į Facebook‘ą ir susiraskite mus. Aišku, būtinai palike‘inkite).

Vasara be sporto

Pradėkime nuo to, kad jau beveik mėnuo kaip nesportuoju. Taip. Man irgi tokios moralinės parkės dėl to, nes pasiilgau sportuoti, tačiau Šiauliuose nėra tokio didelio pasirinkimo, kurio man reikia: kas tiktų ir patiktų. Net wake‘inti nebenuvarau, tai mano fizinė forma – žemiau average. Bilietus įsigijome likus kelioms dienoms iki bėgimo ir pasirodo, kad vos spėjome į traukinį. Po kelių valandų paskelbė, kad daugiau nebėra – basta. Šiais metais iš viso dalyvavo pusantro tūkstančio bebrų. Skaičius – įspūdingas, tačiau renginys organizuotas puikiai, bet apie tai šiek tiek vėliau.

Baimės akys plačios

Pasiruošimo bėgimui – nulis, o blogiausia, kad naktį prieš aplanko mane draugė nemiga. Nesupratau, ar čia kažkoks nerimas prieš bėgimą, ar šiaip dalykai, tačiau atsikeliu totaliai išsitaškiusi. Susitariu, kad Gintarę paimsiu nuo Maišiagalos, nes spaudžiu su savo mašiniuku link trasos iš Šiaulių. Gerai, kad įkalu kelis kavos ir monster‘į, nes kitaip būčiau neišgyvenusi iki bėgimo. Važiuojame pagal navigaciją, tačiau realiai jos vėliau net nereikia, nes visur rodyklės į renginį. Beje, kelias – ne pats geriausias, na, daug ne asfalto, tai labai nenuskubėsi. Pamiršau paminėti, kad tai – mano pirmas kartas, todėl realiai nežinau, ar pavyks nubėgti, kaip ten viskas, ar labai sunku, nes matai tik tai, kas nufilmuota ir kokiame Facebook‘e įkelta. Kaip ir minėjau, be sporto mėnuo, o ir nežinia, ko laukti, tai pasirenkame 2 kilometrų trasą be fiksuoto laiko.

Vibe‘as prieš startą nuteikia itin gerai

Registracija prasideda vidurdienį, tačiau mes atvykstame šiek tiek anksčiau, nes norisi pasižiūrėti, kas ir kaip čia vyksta. Pasistatome automobilį (nerealiai čia dirba organizatoriai, nes pasitinka mus savanoriai ir parodo, kur statytis), persirengiame ir iki vietos dar reikia paėjėti apie 400 metrus. Vibe‘as nerealus. Nueiname, užsiregistruojame, gauname numeriukus, vandenuko ir „Corny“, kad jėgų nepristigtų. Pačioje vietoje laukia įvairios pramogos, galima užkąsti, atsigerti, daugelis tiesiog chill‘ina ant žolės ir laukia startų, stebi kitus, bendrauja. Kaip kokioje stovykloje. Mūsų startas – 12:30. Prieš startą dar paklausome atsidarymo kalbos, taisyklių, instruktažo, kad reikia padėti vienas kitiems. Vėliau laukia super linksmas apšilimas ir mes ready. Realiai, tai drugeliai pilve skraido taip lyg būčiau įsimylėjusi, nes baisu bele kiek. Gąsdina nežinomybė ir visi tie vandens pripiltos duobės: nors ir gan šilta, tačiau iš pradžių su maikute pasirodo šiek tiek žvarboka.

Startas. Nusprendžiame, kad stojame per vidury, nes matysime priekinius: koks gylis pačiame starte, kad paskui neprisidaryti bėdos. Ir taip startuoja aštuntasis „Bebro kelias“. 250 bebriukų neria į pirmą kliūtį. Beje, dar kol nepamiršau, nes prieš startą vaikščiojame ir matome, kad dalyvauti pasiryžę ir vyresnio amžiaus žmonės, ir vaikai, tai tas ramina… Jei gali jie, galime ir mes. Pirmas vanduo nepasirodo labai šiltas, tačiau už kampo laukia jau ir antras pasimaudymas. Done. Lekiame toliau. Iš viso trasoje – 50 užduočių. Tenka šiek tiek pabėgti, nors tie, kas žino mane, tai supras, kad man tai – kančia. Nemėgstu bėgioti. Taip, kažkada net specialią avalynę nusipirkau ir buvau pasiryžusi pradėti, nes gi tai – taip ant „bangos“ ir visi bėga, norėjau ir aš. Deja, ne tau, Martynai, mėlynas dangus. Na, tiksliau čia jau būtų ne tau, Simona.

Nubrozdinti keliai ir alkūnės

Dabar realiai net sunku prisiminti visas kliūtis, tačiau žinau tos, kurios paliko mėlynes – kai reikėjo šliaužti tuneliu, padarytu iš padangų. OMG. Raičiausi kaip koks sliekas ten, o ką jau kalbėti apie skausmą. Keliai visi nubalnoti. Sveiki sugrįžę į vaikystę. Dar kitas mano iššūkis – labai aukšta siena, kurioje negalėjau rasti kaip padėti kojos, kad atsispirti. Valio, vyrukui, kuris man padėjo ir mestelėjo. Beje, mes irgi galime pasidžiaugti, kad vieną išgelbėjome pelkėje. Vienoje vietoje yra totali pekla, kur visi sminga iki pusės. Aš kažkaip gražiai prabėgau, padėjau vienai merginai, o paskui radome vieną vyrioką iki pusės jau įklimpusį. Jį kartu draugiškai su Gintare ištraukėme. Dar kartą pagelbėjo kiti vyrukai, kai jau rankos nebelaikė ir reikėjo ant rąsto užsiropšti. Patempė mane už rankos, o paskui mes kartu Gintarę užtempėme. Jausmas, kai viskas vyksta taip draugiškai – nerealus. Žiauriai faina yra bėgti su kažkuo, nes visada gali vienas kitam padėti, nes būna vietų, kai jau rankos svyra.

Baimė – lįsti į vamzdžius

Jei kalbėsime apie užduotis, tai man daugiausiai baimės kėlė visos tos, kurios yra kažkokios vamzdžiuose. Aš kartais manau, kad turiu tokią iškreiptą uždarų erdvių baimę – nejaukiai jaučiuosi, kai reikia lysti kažkur, nes man yra baimė užstrigti. Kitas momentas, kad labai daug užduočių yra tokių, kur reikia pasikliauti savo rankų jėga, todėl jei manote dalyvauti, pakočiokite savo rankų raumenukus. Šiaip, aišku, reikia ir pačios staminos, nes kartais vos išnyri ir tenka lysti, bėgti, šliaužti. Darbo tikrai yra, bet viskas nerealiai faina. Negana to, prie kiekvienos kliūties dažnai būna savanoriai, kurie pasako, ką reikia daryti. Trasa yra aptverta STOP ženklais, todėl yra prašoma užduotis daryti tik toje atkarpoje, kuri yra pažymėta. Taip, atsiranda tokių, kurie šiek tiek pacheat‘ina, eina už juostų, kad neišsiteptų, kad mažiau jėgų išnaudotų… Oh well, juk bėgi dėl savęs, o ne dėl kitų.

Laimėtos prizinės vietos

Su Gintare bėgame draugiškai, viena kitai padedame, o ir finišuojame kartu. Mūsų paprašo vardų ir pavardžių. Pasirodo, kad moterų grupėje 2 kilometrų bėgime finišuojame antroje ir trečioje vietose. Kosmosas. Juokiamės, nes nesuprantame, kaip čia viskas taip nutiko. Nei plėšėmės, nei ten kažką forsavome, o gavosi viskas natūraliai. Jėga. Visus pasitinka organizatoriai su medaliais, todėl supranti, kad tas 25 eurų mokestis yra vertas kiekvienos cento. Už finišo bėgikų laukia dušai, kuriuose net šiltas vanduo. Mes blondinės visus persirengimo drabužius pasilikusios mašinoje, tai tik nusiplauname purvą, prieš tai dar papozuojame prie sienelės ir bėgame persirengti. Sušlapus ir jau nebebėgant darosi vėsu. Emocijos ir juokas veržiasi pro kraštus: rodome mėlynes, nubrozdinimus, bet viskas cool, nes buvo nerealu.

Persirengiame, sugrįžtame prie starto pasižiūrėti kaip startuoja 5 kilometrus nusiteikę įveikti 750 bebrų. Labai faina, nes žmonės dalyvauja įvairiose komandose, dalyvauja šeimose, o vienas vyrukas net išduoda, kad bilietus pirko dar kovo mėnesį. Mes jau diskutuojame, kad kitais metais gal jau reikėtų šią distanciją imtis? Tik niuansas toks, kad bėgantys 5 kilometrus  gauna tokias pat užduotis-kliūtis kaip ir 2 kilometrus bėgantys, tik jie dar bėga ekstra tris kilometrus. Na, man bėgioti nepatinka, tai gal vis dėl to liksiu kitais metais ties mažiausia distancija. Beje, jau galvojame, kad būtinai reikės apsilankyti rudenį sezono uždaryme, nes taip pat vyksta kažkas panašaus, tik mažiau žmonių. Jei aktualu, sekite jų FB informaciją.

p.s. apdovanojimų ceremonijos nesulaukėme, bet derinomės su organizatoriais, kad apie save e-paštu priminsime ir gal gausime prizus, kuriuos įsteigė „Eglės sanatorija“. Fingers crossed.

You Might Also Like...

2 Comments

  • Reply
    a
    2019 4 rugpjūčio at 15:34

    Tie ekstra 3km bėgimo nėra tiesiog bėgimas. Tai kokie 300m žvyrkelio, 100m miško, 500m dumblino upelio, 500m durpyno (beveik neklimpsti), 500m durpyno, klampynių ir dumblynių, 1km jauno miško, 1km dumblinu upeliu, 100m totaliai klampia pelke. Tai gryno bėgimo mažai. 2km trasa buvo pirmoji, tai dar ne tokia slidi. Po 1500 dalyvių daug kur buvo čiuožykla. O tai įdomiau tik.

    • Reply
      simonos@pirmikartai
      2019 4 rugpjūčio at 16:22

      Super, tai reiškia, kad bus įdomu išbandyti kitą kartą plius tris dar, juk pirmų kartų vis dar norisi. p.s. ačiū už išsamią informaciją apie tuos extra tris, nes galvojome, kad ten tik bėgimas.

Komentuoti: a Cancel Reply