Prieš savaitę iš Manto sulaukiau žinutės: „Ką veiksi sausio 7 dieną?“ Hm. Lyg ir nieko nesuplanuota, todėl pradedu kamantinėti, kur čia šuo pakastas. „Baidarės. Atstumas – nedidelis, kokie 4-6 kilometrai. Dažniausiai tiek būna, plaukiant su juo (organizatoriumi Kastyčiu). Manau, kad priklausys ir nuo oro (šypsiukas). Dėl maudymosi, tai kol kas nieko nesakysiu, nes nežinau trasos, bet pas mus upeliai yra su kliūtimis: jei nedarysi klaidų – liksi sausa“, – gaunu paaiškinimą į avantiūrą Ukmergės rajone. Tiems, kas nežino, tai mano plaukimas baidarėmis – du plaukimai: vienas su draugės Agnės darbu, kuomet viduryje Neries keitėmės ekipažais, nes dvi merginos vis sukosi ratu su baidare, o kitas – su tuo pačiu Mantu bandant nuplaukti nuo Labanoro girios iki Vilniaus. Apie tai esu rašiusi, nes tai buvo vienas iš tų experience, po kurių keiksnojausi ir sakiau, kad jau niekada į baidarę nelipsiu. Kaip ten yra sakoma: nespjauk į šulinį, iš kurio gali tekti gerti. Taip sekmadienio rytą pajudėjome į Ukmergę. 9:30 laukė startas ant Ukmergės piliakalnio, kurio nepabūdo 19 dalyvių. Turiu pripažinti, kad važiuojant į Ukmergę, man Mantas pareiškia, kad čia daugiau bus plaukimo, o ne ėjimo, kaip iš pradžių aš supratau iš susirašinėjimo. Nes man buvo sakoma, kad teks eiti, tranzuoti, galbūt … Tęskite Baidarių žygis žiemą arba intensyvi treniruotė, nešant baidarę skaitymą