Trys dienos Mirissoje prabėgo akimirksniu. Vėl susipakavome kuprines ir turėjome pajudėti į sekantį tašką – Unawatuną, vos už 30 kilometrų į Vakarus. Kaip ir jau rašiau, mano naktis buvo praleista apsikabinus klozetą, todėl planas, kad pasiimsime autobusą manęs nei…
Laisvalaikis
Prisipažinsiu, kad apie fechtavimą beveik nieko nežinau. Taip, esu iš tų, kuri prilimpa prie televizoriaus, kuomet kažkas atstovauja Lietuvai ir gina mūsų garbę įvairiuose svarbiuose sporto renginiuose, tačiau tik tiek. Šis sportas man iš šalies atrodo labai elegantiškas ir…
Nors už lango oras dabar labiau primena besibeldžiantį pavasarį, tačiau aš vis dar tikiu, kad žiema taip lengvai nepaliks mūsų. Na, nesu aš jos mėgėja. Man visada šalta, kojos šąla, rankos šąla, o girgždantis sniegas man kelia šiurpuliukas –…
Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad viskam yra savo laikas. Šiek tiek priešistorės. Kažkaip kažkada prieš kelerius metus „Facebook“ užkliuvo akys už įdomios pramogos – Blokart vėjaračų žygio pajūriu. Pirmą kartą sužinojau, kas yra tie vėjaračiai ir užsekepiau, kad…
Barzdota ekskursija po Vilnių: išsireiškimo „nachaliavai“ priešistorė, miesto siaubas baziliskas ir Šv. Mikalojus
Kartais kai manęs paklausia, o kiek laiko aš gyvenu Vilniuje, tenka susimąstyti. Iš tikro atrodo, kad jau visą amžinybę, o realiai paskaičiavus, tai manau, kad virš penkerių metų. Tikrai ne kažką. Ne, bet ne apie kiekybę, o kokybę mes…
Moteris už vairo – bėda už kampo, o jei moteris už vikšrinio šarvuočio vairo? Bus linksma. Būtent taip ir buvo praėjusį savaitgalį, nes pagaliau prisiruošiau išbandyti savo vairavimo įgūdžius už įspūdingo agregato – Anglijos kariuomenės karinio šarvuočio FV432 –…
Tas jausmas, kai reikia rašyti, bet įkvėpimo nėra… praėjo beveik pora mėnesių, tad spiriu sau į šikną ir grįžtu. Pastaruoju metu daug ėjau į įvairias paskaitas, užsiėmimus, kurie neverti aprašinėti, tačiau praplėtė mano pačios akiratį ir atnaujino žinias. OK,…
Niekada neskirstau sportų į vyriškus ar moteriškus. Tiesiog žinau, kas man prie širdies ir tiek. Aišku, kartais visai nieko yra perlipti per save ir išbandyti tai, kas manei tau gali netikti ir patikti. Pradėsiu nuo to, kad niekada nesižavėjau…
Muziejus po vandeniu: pradžia, paženklinta panika, ir užplūdusi euforija po ekspedicijos
Kartais geriausia dalykai nutinka tuomet, kai mažiau viską planuoji. Jau praėjusiais metais ketinau išbandyti nardymą, nes pusbrolis papasakojo, kad vienas jo giminaitis tai padarė Plateliuose ir liko sužavėtas. Prireikė man daugiau nei metų, kad pagaliau prisiruoščiau pasukti, paklausti, kur…
Taip jau būna, kad kažkaip nėra polėkio rašyti. O tiksliau laiką, kai galėtumei tam skirti, suėda rutina: studijos, atsiskaitymai, rašymas portalui, o galiausiai ir kiti dalykai. Anyways, prireikė savaitės, kad prisėsčiau ir parašyčiau. Apie ką? Apie savo pirmą sporto…