Nieko nėra neįmanoma arba bangų gaudymas Elektrėnų mariose

Net pagaugais nueina visas kūnas, kai pagalvoju apie pramogas vandenyje. Taip, aš ta, kuriai reikia gero oro, nes hidriakas mažai mane gelbėja. Jei ir norėčiau dabar šiuo oru mirkti vandenyje, tai nebent vonioje, kurios pas mane bute nėra. Keliaudama visada stengiuosi pasiimti kambarius, kuriuose būtų vonia – bent tada siela ir širdis atsigauna, tačiau ne apie tokius malonumus šiandien noriu pasidalinti…

Prieš gerą savaitę turėjome šventę – bandėme Eriką atkalbėti nuo vestuvių. Deja, bet korta nepaėjo: vis dėl to ji nenori bėgti nuo altoriaus ir mūsų laukia šventė. Whoohoo. Kažkada jau rašiau apie pirmą mergvakarį, kuriame teko dalyvauti, bet šį kartą apie tai, ką teko išbandyti pirmą kartą jame. Iš tikro ne kartą mačiau „Instagram“ stories kaip chicks‘ės varo surf‘inti su laivu. Taip, mes su BOB‘omis esame kažką panašaus dariusios: buvome išsinuomojusios katerį ir Šilutėje bandėme su kite‘o lenta plaukti bei ant pripučiamos padangos. Šį kartą – viskas rimčiau ir profesionaliau, jei taip būtų galima pasakyti.

Nusprendėme, kad žūtbūt reikia išbandyti surf‘ą, kol dar oras leidžia. Teko šiek tiek paieškoti, kur būtų galima tai padaryti už adekvačią kainą – pasirinkome „Windport‘ą“ ir užsibook‘inome valandai pramogas laivu. Valanda – 150 eurų. Taip, galbūt kai kuriems kaina atrodys gąsdinančiai didelė, tačiau galiu pasakyti, kad kitur ima daugiau, o dienos pabaigoje mes visi nematome kaštų tokių pramogų, kurie net į galvą nešauna, bet čia jau galėčiau visą paskaitą atrašyti… Anyways. Taip jau nutiko, kad oras mums pasitaikė geras, tačiau aš nebūčiau aš, jei nesugebėčiau sufeil‘inti kažko.

Visą vasarą leidau laiką Šiauliuose, tačiau iš galvos iškrito savaitgalio planas, todėl savo visą įrangą palikau pas tėvus – per mažai vietos buvo mašinoje po trijų mėnesių parsigabenti daiktus. Lauke nėra taip šalta, tačiau plaukti be hidriako – man būtų savižudybė: iš karto pasitiktų mane peršalimas kitą dieną. Iš vakaro prasidėjo parkės, kad neturiu nieko, kad viskas Šiauliuose, tačiau visada yra pagalba – išgelbėk draugą. Pasiėmiau savo draugo vyrišką hirdiaką. Tikrai geriau negu nieko: šiek tiek laisvokas, bet suėjo jis man. Ačiū, Edvinai.

Prieš lipant į laivą gauname liemenes, nes pasirodo, kad mūsų wake‘inimo netenka, nes nepakankamai yra keliančios į viršų. Trumpas instruktažas, leidžiame muziką ir merginos varo į trasą. Vėjas plaukus draiko, visos išsišiepusios iki ausų: nuotykiai prasideda. Natūralu, kad pirmiausiai ant lentos leidžiame nuotaką, nes gi jos šventė: jei mums liks laiko, tai liks, jei ne, tai ne. Easy peasy. Visos pabando: vienoms pavyksta atsistoti, kitoms nelabai, kitos pasileidžia ir bando plaukti be lyno. Super. Iš tikro spardžiausi iki paskutinės minutės, kad OK, galiu neplaukti. Vien nuo minties, kad reikės sušlapti mane purtė. Gal ir šiek tiek bijojau, kad visą vasarą normaliai neplaukiau, nei sportavau, tai esu viena vientisa masė ir atsistoti gali nepavykti.

Įšokus į vandenį tau vaikinukas paaiškina kiekvieną kartą kaip dėti kojas, kaip stotis, ką daryti. Mes Šilutėje plaukėme su kite‘o lenta, todėl buvo kažkaip lengviau, nes kojos buvo kilpose. Čia teko tik padėti padus ir stojantis dėti pilną pėdą. Galvojau, kad bus misija neįmanoma. Nė velnio. Taip, gan sudėtinga, nes visai kitoks pakilimas nei su wake‘u, kai tave sistema traukia, tačiau kažkaip pavyko iš pirmo karto. Jausmas nerealus, kai atsistoji ir pradedi lynu trauktis save link bangos. Nerealus jausmas, kai pagauni bangą: užvarai ant jos ir nuvarai. Įdomumo dėlei, tai tas laivas pats padaro tas bangas. Taip, mes irgi kaip blondinės manėme, kad čia tos bangos, kurios ir šiaip būna natūraliai už kiekvieno laivo. Tikrai ne. Pasirodo, kad plaukiant iki tos vietos, kur plaukiojome, prisipildo vandens sistema, tada nustatoma, kokia koja plauki ir būtent iš tos pusės tau duoda bangą. Mano visos BOB‘os dešiniakojės, tik aš – išimtis, plaukiu kaire, todėl man perstatė ir banga buvo duodama iš kitos pusės.

Vienas vaizdas – iš laivo, kuomet atrodo viskas taip lengva, o kitas – kai esi ant bangos. Momentu atrodo, kad tavo banga – bent jau metro didumo, nes atsiranda tokia praraja. Kosmosas kažkoks. Buvome sutarusios, kad kiekvienai – du bandymai, tai pirmas pavyko be problemų, antras – per daug užplaukiau ant bangos, ant aukščiausio taško ir pasimečiau ką daryti, tad tėškiausi į vandenį. Taip ir baigėsi mano surfer‘ės karjera. Išlipusi iš vandens negalėjau nustygti, nes pradžioje – nenorėjau, o po to, kai gavau adrenalino, kai pavyko, tai jausmas – vežantis: norisi dar ir dar.

Kiek teko kalbėti su vyrukais, kurie atsakingi už paslaugas, tai savaitgaliai – pilnai užbook‘inti, nes norinčių pabandyti naują pramogą Lietuvoje – nemažai: įvairios šventės, mergvakariai, bernvakariai ir panašiai. Ketina jie plaukti tol, kol orai leis, tad jei dar kažkam noro yra, visada galima bandyti. Negana to, laivas, kuriuo plaukėme – paskutinis klyksmas, kainuoja kaip du geri automobiliai. Tikrai atrodo super! Realiai dešimt minučių plaukimo užtenka, nes kitaip pradeda skaudėti kojų raumenys: bent jau Erikai sutraukė viską, nes visada dirbi su jomis, ne taip kaip wake, kad visas krūvis – rankoms. Pirmą kartą išmoksti atsistoti, pabandai prisijaukinti visą reikalą, o tada jau progresuoji ir bandai mokintis naujų triukų, bandai paleisti virvę ir varyti be jos. Kosmosas.

Nors per pirmą kartą pavyko tik paplaukti, išbandyti ir pajusti, bet tikrai noriu sugrįžti. Taip, kaip minėjau, kad kaina gal nėra labai draugiška, bet kartas nuo karto su kompanija – tikrai galima, nes veža bele kiek.