Laisvalaikis

Pasirodo, kad ir Lietuvos pajūryje galima surf’inti

Bam ir nunešė mane darbų banga. Pagaliau galiu prisėsti ir parašyti apie kitokias bangas, t. y. Baltijos jūros, kurias teko gaudyti praėjusį savaitgalį. Taip, bandyti surf‘inti nėra mano pirmas kartas, nes tą teko išbandyti ne kur kitur, o surf‘erių rojuje – Havajuose. Šį kartą pasiryžau nerti į šaltas Baltijos jūros bangas. OK, nebuvo jau jos tokios šaltos…

Ir vėl tas „Facebook‘as“, kuris meta įvairius event‘us, kurių INTERESTED sąrašas pas mane yra persipildęs. Užmačiau, kad rugpjūčio antrą savaitgalį veiksmas keliasi į uostamiestį, kur vyks „Wave Camp‘as“. Esu kažkada girdėjusi kažką apie tą event‘ą, bet niekada neteko sudalyvauti. Negana to, vis matau, kad vyksta įvairios surf‘inimo pamokos pajūryje, bet pamatau tai per vėlai, nes jau popietę plaukti žadama, tai kažką būnu susiplanavusi. Šį kartą pasakiau, kad fsio, būtinai sudalyvauju, nes praėjusiais metais kažkokiame panašiame renginyje užsiregistravau, nuvariau į Palangą pawake‘inti, vėjo būta, o ir saulė nelepino, tai nukill‘ino mano norą lipti į jūrą. Pagalvojau, kad per daug šaltą.

Prikalbėjau Gintarę, kad kartu lėktumėme. Kad nebūtų per mažai, užsibook‘inu ne vieną, o visas tris pamokas: dvi perki ir trečią gauni nemokamai. Lietuviškas taupumas pramuša, tai negi nepaimsi tokio pasiūlymo? Nusprendžiu, kad į vandenį lipsiu 13:00 ir 14:00 ant surf‘o, o paskui bandysiu jūrines baidares. Galiausiai nusprendžiu, kad gal užteks dviejų pamokų, o paskui jau žiūrėsiu dėl trečios: ar noro ir jėgų bus. Važiuoju su nerimu link pajūrio, nes sugebu susivėlinti išvaryti iš Šiaulių. Spaudžiu ir sugebu prie Šiaurinio molo aikštelės pasiklysta. Ech, tie google maps‘ai grybą totalų pjauna. Pasirodo, kad per skubėjimą sugebėjau pamiršti savo ilgą hidriaką. Oh well, shit happens.

Realiai į pamokos kaina (10 EUR) įeina ne tik įranga, bet ir hidriakas. Aišku, su savo gi fainiau, bet… negana to, pasako, kad dabar neturi mano dydžio (jei ką, ne L, o viso labo M, turbūt populiariausias dydis, o į S nerizikuoju spraustis). Informuoja, kad teks laukti prieš tai plaukusių, kad teks dėtis šlapią. Na, oras nėra itin vasariškas, bet ir ne totali šikna, kad vien nuo minties nupurtytų. Kažkaip ten man pasiseka, kad vis dėl to pamatau, kad kabina naują hidriaką ir jis yra M dydžio. Valio. Užsitempiu naują, nedėvėtą hirdiaką. Super. Mūsų apie 10 žmonių ir šiek tiek vėluojame pradėti, nes renginys prasidėjo viso labo per pietus, tai pirmi plaukimai, šiek tiek chaosėlio, bet viskas super.

Teorija ant kranto: kaip irtis, kaip gulėti ant lentos, kaip stotis ir keli patarimai, ką verta žinoti apie bangas. Vos kelios minutės ir mes jau vandenyje. Kaip ten sakoma, kad geriausiai išmokstama per praktiką. Beje, pamiršau paminėti, kad viso renginio metu ne tik galima buvo surf‘inti, bet ir išbandyti irklentes, jėgos aitvarus ir jūrines baidares. Na, ką, vanduo nėra toks šaltas, kokį aš įsivaizdavau: ne arbata, bet naujas hidriakas puikiai atlieka savo darbą. Prasideda linksmoji dalis. Gaudome bangas. Treneriukas Marius po vieną moko, ką ir kaip daryti. Nebūčiau aš, jei visada nesitrinčiau kažkur ten prie jo, nes patinka, kai pataiso, parodo, pasako ir daugiau dėmesio skiria. Sorry, bet takaja life: nesisuksi, negyvensi.

Net karšta pasidaro, nes veikti tikrai yra ką. Man iki šiol galvoje skamba iš US treneriuko žodžiai: „Paddle, paddle… Stand“. Kelis kartus visai normaliai pavyksta atsistoti, o jau neskaičiuoju kiek kartų labai „gracingai“ (tikrai ne…) griūnu į vandenį. Įdomiausia, kad kai stovi vandenyje, tai labai gerai matai, kur ateina banga, tačiau kai guli ant banglentės, tai visas vanduo atrodo gan lygus. Dėl to kartais pražiopsai gerą bangą. Aišku, tokios ten ir bangos, bet mums, kaip pradinukams buvo pats tas. Baigiasi pirma valanda ir aš lieku vandenyje. Susitariame, kad neverta eiti vėl į krantą klausyti teorijos, kad galiu pati pasiniurdyti, kol kita grupė išklausys instruktažo. Varau non-stop daugiau nei pusantros valandos, o į pabaigą jau pradeda trūkti jėgų. Ištaško totaliai, nors atrodo, o kas čia yra, tik pasiyri ir stojiesi. Nė velnio. Likusias penkiolika minučių tiesiog dreifuoju ir jau išsisėmusi nieko negaliu normaliai padaryti. Sulaukiu klausimo iš treneriuko, gal kuo padėti, bet fsio. Mano baterija išnaudota.

Sugebu parvažiuoti iki Šiaulių ir iš karto krentu paslika. Kažkaip tas vanduo ir emocijos mane totaliai išsunkė. Pasirodo, kad nėra taip lengva su ta banglente kaip atrodo. Beje, trečios pamokos jau ir neapturėjau, nes būčiau jau kominė. Jei gyvenčiau arčiau jūros, tai būtinai dar varyčiau ne kartą. Taip, tikrai dar varysiu, nes užkabliavo. Žinote, arba užkabina, arba ne. Man panašiai buvo su kaitavimu: perėjau pradmenis, bandžiau, mokiausi, dar Egipte bandžiau, bet nelabai man lipo, tačiau surf‘inimas visai kitaip. Totaliai skiriasi nuo wake‘o, bet žiauriai faina. O fainiausia, kad galima ne tik kažkur atostogaujant bangas skrosti, bet ir toje pačioje Baltijos jūroje. Ir kas galėjo pagalvoti?

p.s. kelias foto paėmiau iš organizatorių puslapio! Ačiū Surfstyle.lt.

Jums taip pat gali patikti

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą