Laisvalaikis

Naktinis Vilnius kitaip: plaukimas baidarėmis Nerimi

Jei kalbėsime apie baidares, tai esu plaukusi vos kelis kartus, o ir tie buvo tokie gan įdomūs. Na, pirmą kartą plaukiau Nerimi su Agne. Buvo abiem pirmas kartas, tai nuo kranto pasiyrėme gal kelis metrus ir toliau nenuplaukėme, nes vis sukomės su baidare kaip koks vilkelis. Gerai, kad tuomet du riteriai raudonoje baidarėje priplaukė ir išsprendė mūsų kančias: pasikeitėme partneriais. Sharing is caring.

Kitas kartas – iššūkis, kuris baigėsi fail‘u, nes pasidaviau po 58 kilometrų, kai trasos būta 133 kilometrų nuo Labanoro iki Vilniaus. O trečias kartas, kai baidarėmis bandžiau plaukti žiemą. Kažkoks košmaras, nes buvo ne plaukimas, o baidarės nešimas. Bet šį kartą ir vėl pasirašiau nepaprastam plaukimui, juk būtų nuobodu. Šį kartą plaukiau naktį, na, tiksliau pajudėjome jau pradedant temti, o Baltąjį tiltą pasiekėme pieš vienuolikta.

Kaip ir visada – FB yra puikus šaltinis visų renginių, kurie vyksta Vilniuje. Jau seniau naudojausi „Pipiro baidarėmis“, nes buvau vienu metu užsikabliavusi ant SUP‘ų. Buvo metas, kai plaukdavau beveik kartą per savaitę, nes tai man padėdavo pravėdinti galvą, šiek tiek atšokti nuo realybės ir pabūti su savimi; tiesiog irkluoji ir mėgaujiesi Neries kranto vaizdais. Iš tikro šiek tiek stresavau prieš šį plaukimą, nes prognozavo lietų. OMG, galvojau. Esu ta, kuri visada sušąla, tai jei pradės lyti, tai totali šikna (pardon mano žodyną, kažkaip kai kuriuos žodžius negaliu išimti iš savo kalbos). Prisivilkau keliais sluoksniais, pasiėmiau net buriavimui skirtą striukę – gi avdrug pradės lyti. Na, pasirodo, kad Šulijos prognozėms nereikia tikėti, nes nei vieno lašo neiškrito, na, nebent kai aš irklu mosikavau.

Pradėjome savo voyage‘ą nuo Verkių malūno. Šiek tiek instruktažo ir mes jau vandenyje. Tikras kaifas, kai sėdi priekyje, nes nereikia nieko daryti, todėl užsiėmiau kadrų gaudymu, juk plaukimo esmė – pamatyti kitokį Vilnių. Iš pradžių dar šiek tiek baiminausi, kad nepasiėmiau jokio žibintuvėlio ar prožektoriaus, nes maniau, kad pabaigoje gali būti nelabai kažką… nes gi tamsu, kaip matysi, kur reikia plaukti… Be reikalo stresavau ir žilų plaukų sau pasidariau. Realiai plauki ir chill‘ini, kažkur ties Antakalnio tiltu jau pradeda būti tamsiau, bet vis vien dar viskas matoma. plaukiant vis bandai neužkliūti ir neįplaukti į plūdurus, esančius upės viduryje.

Ką galiu pasakyti apie plaukimą? Totalus chill‘as, nes atstumas – nedidelis, tai pavargti tikrai neteks. Kitas dalykas – vaizdai, jei oras geras, yra nerealūs, nes visai kitaip pamatai miestą, kai jis yra apšviestas. Buvai ta, kuri nepaleido telefono iš rankų, nes viskas nerealiai gražu. Unreal! Tokia pramoga kainuoja 12 eurų – tave pasiima nuo „Forum Palace“, nuveža iki Verkių malūno ir tu parplauki iki Baltojo tilto. Užtrunki beveik dvi valandas. Na, jei pasigiriant, tai mes per mažiau nei dvi atplaukėme, nors tikrai neskubėjome negana to, juk aš net panašiai neirklavau, viską darė Marius. Ačiū jam už tai, nes turiu fainų Vilniaus panoraminių nuotraukų.

Jums taip pat gali patikti

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą