Be kategorijos

Mūsų veidas – išdavikas: išduoda daugiau nei manome

Buvau maža močiutės kopija, todėl įsivaizdavau, kad užaugusi būsiu daktarytė. OK, vėliau suvokiau, kad gal man ir patinka rūpintis kitais, tačiau koją kiša kraujo baimė. Net per įvairius filmus, kai rodo lūžius, tenka užsimerkti. Na, šaltais nervais nepasižymiu. Vėliau sekė etapas, kai norėjau būti teisininke. Spėju, kad čia įtaką darė tai, kad teisė, politikos mokslai ir ekonomika buvo „ant bangos“. Aplinkui visi kalė į galvą, kad jei nori geros ateities, tai turi rinktis kažką iš jų, nes ir rezultatai mokykloje nebuvo prasti. Potencialo būta. Net dalyvavau įvairiuose teisės konkursuose, projektuose, nes bandžiau „matuotis“, ar man tai tinka ir patinka.

Kai egzistuoji, bet negyveni…

Na, bet galiausiai įstojau į žurnalistiką ir ryšius su visuomene. Tikrai nesigailiu dėl pasirinkimo, nes kitaip ir neįsivaizduoju, kad galėčiau daryti kažką kito. O pasirodo, kad net 80 proc. žmonių dirba ne ten, kur yra jų pašaukimas. Jau nekalbu apie tai, kad tenka klausytis draugų ir aplinkinių kalbų, kaip jie yra nepatenkinti darbu, kaip nemėgsta to, ką daro… Žiauru, bet takaja life. Na, high five‘inu tuos, kurie geriau vėliau, bet randa tai, kas juos veža. O ką daryti, jei mėtaisi tarp darbų, galvoji, kad nori imtis tokios veiklos, pabandai ir jau pirmą dieną supranti, kad OMG, koks man čia debesėlis užplaukė? Taip, galima darytis įvairiausius karjeros testus, eiti pas psichologus ar kitokius specialistus, kurie turėtų padėti atrasti tikrąjį „aš“. Tačiau aš vieną dieną nutariau apsilankyti pas veidotyros specialistę. Tikrai nesu pasimetusi, bet ėjau iš smalsumo.

Veidotyra. Kas tai?

Turbūt ne vienas yra matęs per TV kokias nors laikas, kai veidotyrininkai paėmę žinomų žmonių nuotraukas kalba apie jų gyvenimus. Ypač tokių laidų būna daugiau prieš metų pabaigą, prieš Naujus, net nežinau, kodėl tokia tendencija yra, o, bet, tačiau… Grįžtame prie mano apsilankymo. Kažkaip FB užmačiau, kad yra organizuojamos sesijos, o kaip aš nepabandysiu? Tenka šiek tiek paklaidžioti prie CUP‘o, kol surandu įdėjimą į pastatą, kuriame manęs laukia Sandra.

Moteris prisistato, kad ne vienerius metus tuo užsiima, šiek tiek papasakoja, kas yra veidotyra, su kuo ji „valgoma“, kaip tai yra svarbu ir panašiai. Kas užsifiksuoja atmintyje, kad veidotyra yra skirstoma į Rytų ir Vakarų. Kuom skiriasi? Na, mes Vakaruose vis akcentuojami yra vieni ar kiti veido bruožai – didelės akys, putlios lūpos ar panašiai, o Rytuose žiūrima į visumą: jei kažkas yra neproporcingai mažas ar didelis, tai – išbalansuoja, todėl žmogus dažnai blaškysis, neras savęs.

Manieji veido išdavikai

Ji pasakoja, o aš vis užduodu klausimus. Sandra iš karto sako, kad turėčiau dirbti kažką, kas susijęs su kalbėjimu, saviraiška. BINGO, atrodo, kad nesu prašovusi. Ji pabrėžia, kad esu tas žmogus, kuriam sunku užbaigti darbus: prisiimu daug, o paskui pritrūksta motyvacijos uždėti taškus ant „i“. Na… Tiesos yra, iš karto prisimenu, kad nuo praėjusių metų nesu išsišifravusi kai kurių tekstų, o mano pašnekovai vis laukia. Shame on me, neteiskite, tačiau buvo slogutis užplūdęs, o paskui ir vėl, ir vėl… Taip pat papasakoja, kad turiu gerą uoslę pinigams: žinau, kur jų yra, tačiau ir vėl, kartais pritrūksta motyvacijos visais resursais iki galo pasinaudoti. Pabrėžia, kad nemėgstu užlaikyti jų, mėgstu išlaidauti (tikrai žinau savo problemas, tačiau, kai kas pasako iš šalies, šiek tiek labiau susigėsti ir pasidaro nejauku).

Tai kaip skaityti tą veidą? Nes juk jis kaip atversta knyga, jei žinai, kas ir kaip. Negana to, eini į darbo pokalbį, juk gali išmokti tam tikrų atsakymų, pasirengti, tačiau pasirodo, kad kai kurios didesnės užsienio kapitalo įmonės net savo veidotyros specialistus turi priėmimo komisijose: jie nuskaito, ar tiktumėte eiti vienas ar kitas pareigas. Totally weird! Pagalvokite dar taip, kad jei mokėtumėte skaityti žmonių veidus dirbant su klientais, tai pusę nervų sau pasaugotumėte ir mažiau žilų plaukų atsirastų. Iš karto pamatę jau galėtumėte pasakyti, kaip tą žmogų approach‘inti, žinotumėte, kaip jis ar ji elgiasi ir realiai turėtumėte atsakymą į klausimą „kodėl“. Amazing.

Mūsų veidas formuojasi iki penkiolikos

Įdomus faktas, kad kiekvieno žmogaus veidas formuojasi iki keturiolikos metų. Jei nusprendėte, kad padarysiu super gerą darbą, susivesiu savo kokį giminaitį ar giminaitę, kurie yra mokykloje, kad nukreiptų, galbūt padarysite meškos paslaugą. Reikia šiek tiek palaukti, kol susiformuos veido bruožai, o tada jau prašom. Būtent sulaukus penkiolikos galima šiek tiek pasinagrinėti, kodėl jūsų akys vienokios ar kitokios, ką jos sako apie jus, ką sako jūsų kumpa nosis ir panašiai.

Na, šiaip pasižymėjau keleta įžvalgų, kurios man užkliuvo. Spėju, kad ir jums bus įdomu, o jei kažkas nori nueiti į asmeninę sesiją, tai kaip visada, rašykite, pasidalinsiu kontaktu. Pradėkime nuo antakių, kurie mums, moterims, yra lyg vizitinė kortelė. Šiuo metu visos einame iš proto dėl natūralių antakių, tačiau reikia pripažinti, kad visai neseniai visos mirė dėl siūlų – reikia atsiversti nuotraukų albumus ir OMG. Baisu, nes juokas ima, kaip taip išsidarkyti buvo galima. Pasirodo, kad jei antakiai yra trikampio formos, tai tie žmonės vadovaujasi jausmais. Jei antakių forma yra gan tiesi, tai žmogus vadovaujasi logika: pas jį emocijų labai mažai. Jei antakiai yra labai ploni ir reti iš prigimties, tai tam žmogui yra gan sunku užbaigti pradėtus darbus. Jam nuolatos šalia reikės padrąsinimo, spyrio judėti į priekį. Na, pagalvokite apie savo santykius, kokie antakiai jūsų antrosios pusės ir ar jūs esate tas ar ta, kuri vis papush‘ina ar jus reikia push‘inti?

Akys – sielos veidrodis

Gan nuvalkiota frazė, bet gan taikli, kad akys – mūsų sielos veidrodis. Jei akys spindi, tai žmogus yra savo vietoje. Jei moters akys nespindi, tai labai tikėtina, kad problemos bus susijusios su santykiais, o vyrų – su pinigais. Taip pat drumzlinos, paraudusios ir neįprastos išvaizdos akys indikuoja, kad žmogus nėra ten, kur jam vieta, galbūt daro ne tai, kas yra jo pašaukimas. Kuo didesnės akys, tuo yra geriau. Jei akys yra gilios, o viršutinė antakių dalis yra užkritusi, tai žmogus yra analitikas. Negana to, tai taip pat išduoda aukšta kakta. Gilios akys rodo intuiciją, kurią mes turime visi, tačiau vieni ją lavina labiau, kiti – mažiau arba iš viso apie ją pamiršta.

Ką apie tave sako veido forma?

Visada juokiausi, kad mano veido forma – burunbukiška. Na, tie putlūs žandukai, o dar kažkaip prieš kelias savaites teko atsiversti nuotraukų albumą: apstulbau, nes buvau totali spurgytė paauglystėje. Veidas toks totaliai putlutis, o dabar nebeliko to babyfat. Tai va, pasirodo, kad žmonės, turintys kvadratą – žemiški, putlūs kvadratai – tarpininkai, stačiakampiai – profesionalai, dažniausiai dešiniosios rankos, trikampiai – intelektualai: mokslininkai, dvasininkai, turintys košės galvoje. Jei žiūrėsime giliau, tai putlūs kvadratai su trumpu kaklu yra sėslūs žmonės, kuriems priimtinas darbas nuo aštuntos iki penkių, jiems itin svarbu yra socialinės garantijos. Jie yra puikūs tarpininkai ir žino visus, suveda tuos, kam reikia kontakto, kas kažko ieško. Jų darbas – suvesti žmones. Kai kurie dažniausiai būna su mažomis nosimis, kurios indikuoja, kad jiems yra svarbu prisitaikyti prie kitų. Didesnė nosis išduoda, kad moka pastovėti už save.

Pailgas kvadratas galėtų būti apibudinamas kaip geras profesionalas, kuris yra labai techniškas, nestresuoja, susikaupia, kai reikia, nieko nematydamas aplink, o tik užduotį. Jei yra darbas, tai tokio tipo žmonės imsis ir padarys jį be vardo. Įdomu tai, kad jie dirba tik tiems, kurie turi pinigų, nes materialūs dalykai – itin svarbūs.

Jei kalbėsime apie kvadratą, kuris nėra putlus, tai tie žmonės yra darbininkai: dirba ir uždirba, vertina materialius dalykus ir neskrajoja padebesiais. Šiuose žmonėse išryškėja kiti bruožai, pavyzdžiui, kūrybiškumas, prisitaikymas ir lyderystė. Įdomus faktas, kad jiems itin svarbu yra pavalgyti skaniai, todėl visos derybos vyksta prie stalo ar ten, kur bus maisto. Trikampiai – tie žmonės, kurie turi košės galvoje, tačiau jiems itin svarbu atrasti, kur save realizuoti.

Vyriškas ar moteriškas pradas

Sugrįžkime dar prie tų akių, nes pasirodo, kad jos labai daug gali pasakyti. Tik mokėk gerai skaityti. Turbūt savo pažįstamų ar draugų tarpe žinote žmonių, kurių akys yra labai toli viena nuo kitos, o pas kai kuriuos – itin arti. Jei gali įdėti dar vieną akį tarp jų, tai yra plačiai mąstantis žmogus, jie nemato to, kas yra po nosimi, jie mato plačiau ir toliau. Šie žmonės nėra techniški. Nesimetriškos akys – vyriškas ir moteriškas pradas. Dešinė – vyriška, kairė – moteriška, kuri labiau eina į viršų, ta ir yra labiau išreikšta. Viskas priklauso, koks gyvenimo būdas buvo, ar reikėjo už save pakovoti, ar kažkas už jus pastovėdavo, ar viskas ant lėkštutės buvo paduota. Jei pavyksta įdėti vieną papildomą akį tarp akių, tai tie žmonės yra labai techniški, susikaupę, lengvai gali išanalizuoti gautą informaciją, sudėlioti schemas. Šie žmonės vadovaujasi tuo, kad kažkur kažkas pasakė, buvo parašyta.

Pabaigai šiek tiek apie nosis. Kas sakė, kad dydis nėra svarbus? Hah, OK, galbūt ne čia svarbu, bet svarbu yra forma. Nosys su kuprele – šaltai viskas vyksta ar santykiuose, ar kitur, viską nukerta ir eina į priekį. Moterys, kurios yra su kuprele, jos nenusileidžia, būna geros teisininkės. Pastebėkite, kad tarpininkai niekada neturės tokios nosies. Štai, o mažų nosių savininkams yra svarbu prisitaikyti.

Jums taip pat gali patikti

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą