Laisvalaikis

Buriavimas ledrogėmis arba prasimušė mano vidinis Speed’as Racer’is

Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad viskam yra savo laikas. Šiek tiek priešistorės. Kažkaip kažkada prieš kelerius metus „Facebook“ užkliuvo akys už įdomios pramogos – Blokart vėjaračų žygio pajūriu. Pirmą kartą sužinojau, kas yra tie vėjaračiai ir užsekepiau, kad noriu išbandyti – dar vienas pirmas kartas papildytų mano sąrašą. Tai kas tie vėjaračiai? Realiai tai vėjo varoma ratuota transporto priemonė, kuria buriuoji ne vandenyje, o ant žemės paviršiaus. Na, pirmiausia reikia pasakyti, kad su buriavimu mano keliai dar nėra niekada susikirtę…

Taip vieną ir antrą vasarą vis nesukrisdavo kortos, kad atsirasčiau pajūryje tinkamu laiku: tai aš kažkokių planų turiu, jei „Irklakojis“ praneša, kad pučia, galima bus išbandyti, tai pamatau per vėlai post‘ą, o iš Vilniaus neprivažinėsi per valandą iki Nidos. Galiausiai, jei jau atsiduriu Nidoje, tai nėra vėjo, arba mane nuneša „Ant bangos“ į nedarbadienius, arba „Nojaus laivas“ į marias. Shit happens, o juk ir vasaros pas mus nėra tokios ilgos, kaip norėtųsi. O, bet, tačiau, pasirodo, kad kartais nėra blogo oro, kad ir žiemą galima išbandyti šaltajam sezonui pritaikytą vėjaratį ledroges: ratus pakeičia pačiūžos, todėl pramogauti galima ant užšalusių vandens telkinių.

Prieš savaitę paskaičiau post‘ą, kad bus galima išbandyti ledroges ant Rėkyvos ežero. Whoohoo. Kaip tik ketinau važiuoti į Šiaulius, tai jau kūriau planą, kaip grįšiu ir varysiu, nes vėjo buvo į valias. Na, taip jau nutiko, kad neradau kompanijos, tai likau it musę kandusi. Jau rankos nusviro, kad turbūt čia ta pramoga, kurios taip ir nepavyks išbandyti, nes gi kiek galima. Jau net gėda rašyti kiekvieną kartą, klausti klausimų, o galiausiai nepasirodyti. Bet kaip ir minėjau įrašo pradžioje, kartais kai kuriems dalykams lemta įvykti ir tiek, reikia tik išlaukti. Oh yeah. Savaitgalis Elektrėnuose – skamba nerealiai, nes juk pusvalandis kelio. Būtinai varau, nors ir nerasčiau, kas norėtų. Bet yra ir kita medalio pusė – kiauliškai prasidėję mano kiaulės metai, mat sugeba užšalti mano automatinis automobilio rankinis. Nusvyra rankos, kad kiek gi galima… Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi: sugebu susirasti kompanijos, kuri turi ratus ir jau devintą išjudame iš Vilnius.

Likus pusvalandžiui iki sutarto laiko, mes jau Elektrėnų jachtų. Oras – supernis, nes nėra šalta, o rytinė saulutė lenda iš po cepelininių debesų. Aš tas žmogus, kuriam visada šalta, todėl iš karto iškamantinėjau, kaip reikia atsirengti, kad nesušalčiau. Sluoksniuoju savo termo aprangą po snowboard‘inimo apranga ir labiau primenu meškiną iš šono, oh well, bent jau šaltą nebus. Net papildomą džemperį pasiimu kartu su savimi, na, juk avdrug man pasidarys šalta… Dešimtą iš autobusiuko ant ledo susinešame tašes, kuriose šešių ledrogių dalys. Esame pirmieji dienos pramogos bandytojai, todėl tenka kibti į darbus ir patiems susidėti savo roges. Pats procesas gan lengvas, nes Matas (viso šio dalyko išmanytojas ir organizatorius) paraleliai konstruoja ir pasakoja, kur ir ką reikia įstatyti, ką tiksliai padaryti. Na, man kaip vieninteliai moteriai kartais prireikia pagalbos, tai džiugu, kai visi padeda. Ledrogės paruoštos. Gaunu tokias pačias fainiausias – su juoda bure, kuri net čeža, nes yra nauja, o ir pats bolidas (aš taip vadinau roges) spindintis.

Laukia kita pramogos dalis – ledrogių nusitempimas toliau nuo kranto. Nors jos nėra sunkios, tačiau, kai reikia tempti kelis šimtus metrų nuo kranto, tai nėra jau toks malonumas. Tikrų tikriausias apšilimas, nes prieš tai jau atrodė, kad per mažai apsirengiau gal. Nė velnio, po prakaitu tempiame iki vietos, kur galima gali būti vėjo. Nors tą dieną žadėjo vėjo, tačiau jo buvo kiek mažiau nei tikėjomės. Negana to, naktį labai daug pridrėbė. Na, kai kuriais atvejais reikėtų ploti dėl to katučių, tačiau šiai pramogai tai šiek tiek kiša koją. Dar einant link mūsų taško X, kur turėtų būti vėjo, buvome pamokyti, kaip šiek tiek pasilengvinti ledrogių transportavimą: čia buvo juoko, nes vos kelis kartus nesivožiau ir nepabučiavau ledo su šikna. Dėl to nusprendžiau, kad geriau tempsiu nei bandysiu su jomis čiuožti kaip su paspirtuku.

Done. Pasiekėme. Vėjo yra šiek tiek. Nėra jo apsčiai, bet tiek, kad galima susiprasti, kaip vyksta važiavimas ir pasimėgauti. Pravedamas trumpas instruktažas, ką daryti ir kaip daryti: viena ranka vairuoti, o kita – vadyti burę. Taip pat paaiškino, kaip burės pagalba reguliuoti greitį, kaip jį padidinti, kaip pamažinti. Taip pat prieš važiuojant mums yra duodami smaigai, na, jei kas nors nutiktų – safety comes first. Duodami šalmai, nors galima atsivežti ir savo, jei turite snowboard‘o.

Pirmas pravažiavimas toks įdomus, nes reikia suprasti, kaip viskas vyksta. Sunku pagauti vėją, bet kabina, kai pamatai, kad greitėji. Pasidarėme šiokią tokią trasą, kurios pradžią ir pabaigą žymėjo oranžiniai bokšteliai. Bandėme taip išvažinėti sniegą, kad vėliau slystu geriau per ledą. Lekiame priešais laikrodžio rodyklę lenkdami vienas kitą. Po kelių ratų pagaunu kaifą, nes supranti, kaip veikia rogės, kaip geriau pagauti vėją. Super. Tik vieną kartą teko sustoti, nes posūkyje neišlaikiau pakankamo greičio, kad įsisukti, o tada pritrūko vėjo ir jėgos pradėti judėti iš vietos. Šaunu, kad aplink visi padeda, užstūmia, o tau nereikia išlipti ir pačiai pasistumti.

Likus dešimt minučių iki pabaigos (nes pramoga trunka valandą), nušalo mano dešinė pėda. Nors bate bandžiau judinti ir krutinti pirštus – nė velnio nepadėjo. Išlipau truputį pajudėti. Vienam kolegai daviau savo bolidą, nes juokėsi, kad arba mano yra geresnis už visų kitų, arba vairuotoja gera. Na, noriu jus nustebinti, pasirodo, kad visai gerai vairuoju. Šiek tiek pataisius t.y. sureguliavus pačiūžas, man persėdus prie kitų rogių vairo – vėl daviau pro šonus. Whoohoo. Girl power.  Tai va, valanda prabėgo nerealiai greitai. Šypsena nedingo nuo veido, nes nerealus jausmas. Jau žinau, kad kitą kartą ir be kompanijos varysiu pasivažinėti, tik norėtųsi didesnio vėjo, nes esu greičio mėgėja. Na, bet ne kelių erelis…

Kiek kainuoja tokia pramoga? Valanda su ledrogėmis atsieis 36 eurus. Kiek teko skaityti, tai vasarą vėjaračio nuotykiai yra šiek tiek brangesni. Daugiau informacijos galima rasti „Irklakojo“ puslapyje, o post‘us apie būsimus pasivažinėjimus – jų socialiniame tinkle.

Jums taip pat gali patikti

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą