Esu iš tų žmonių, kurių hi-tech guru nepavadinsi. Labiau esu oldschool‘as, jei kalbėsime apie visus app‘sus ar gadget‘us: nereikia man „Apple“, nes užtenka ir paprasto androido, net ir dabar rašau ne MacBook‘u, o Dell‘u, bet ne apie brand‘us mes šį kartą. Papasakosiu apie savo apsilankymą VR kambaryje.
Dar pradžiai reikėtų pridurti, kad nesu kažkokia game‘rė: paskutiniai mano žaisti žaidimai buvo tankiukai ir auksiuko rinkimas. Žinau, čia totalus oldschool‘as, kai dar buvo disketės ir „Sega“ buvo ant bangos. Ai, dar „Sims‘us“ žaisdavau: tai tokia mano patirtis su įvairiais žaidimais, todėl skills‘ų nulis.
Per pietus užsirezervavau laiką ir teko šiek tiek paklaidžioti, kad suprasčiau, jog įėjimas yra šalia „Ararat‘o“ (3a Kauno g., jei kam aktualu). Done. Atvykau. Šiek tiek papasakoja, kas tai per dalykas. Pasirodo, kad VR kambariai itin populiarūs, kuomet kalbame apie įmonių įvairius teambuilding‘us, mergvakarius, bernvakarius ar šiaip šventes. Yra keletas patalpų, kuriuose galima įsikurti, todėl privatumas yra garantuotas. Negana to, patalpose yra kampeliai, kuriame galima prisėsti, atsinešti vaišių, kad procesas neprailgtų. Aišku, yra tokių, kurie ateina laiką praleisti be jokios progos – tiesiog kiekvienam savo.
Nors galima pasirinkti iš 150 įvairių žaidimų, tačiau man parenka populiariausius. Aišku, iš pradžių tenka praeiti instrukciją, kas ir kaip, ką daryti, ko nedaryti, ką daro vienas ar kitas mygtukas. Taip pat paaiškinama, kad negalima išeiti už tam tikrų ribų, nes pradings vaizdas. Pradžiai tiesiog pažaidžiu Žmogų-Vorą: lipinu siūlus prie pastatų ir judu jais. Tiesiog reikia priprasti, kas yra ta virtuali realybė ir kaip ji veikia. Taip pat tenka pasivaikščioti ir pastovėti ant skardžių, tačiau jie mane mažai veikia.
Pirmas blynas – slidinėjimas. OMG. Juokas juokais, bet aš ant slidžių stovėjau, kuomet buvau vaikas. Gal esu nučiuožusi nuo kokio kalno, bet labiau tai buvo važinėjimas lygumomis. Prasideda veiksmas ir po kelių minučių aš prašau, kad perjungtų. Juokas juokais, bet mane supykina. Jausmas toks, kad mano rytinė kava tuoj atsidurs ant virtualaus sniego. Juokingiausia, kad prieš tai klausinėju, kaip veikia žaidimai lankytojus. Man išdavė paslaptį, kad merginos emocijas išlieja, nebijo sušukti, parodyti, kad išsigando, o vaikinai – ramesni, santūresni. Jei jau žaidimas jiems pasirodo sudėtingas ar per baisus, emocijomis jie nieko neišsiduos, o tiesiog šaltai pasakys: „Neįdomu, perjungiame kitą“.
1:0 mane virtuali realybė įveikė, bet neilgai. Į trasą eina kitas žaidimas – šį kartą su zombiais. Mama mia. Žinote tą jausmą, kai suvoki, kad tai netikra, tačiau pamačius panašius kaip iš walking dead, rankos pradeda drebėti. Zuikis drąsuolis. Čia emocijos liejasi per kraštus, nes zombiai puola, nespėju suktis, neužsitaiso mano šautuvas, bam vienas smūgis iš nugaros, antras ir dar vienas – game over. Šį žaidimą teko kartoti kelis kartus, nes labai užsikabliuoji, o su kiekviena prarasta gyvybe ir restart‘u, užplūsta adrenalinas ir azartas. Nerealu! Bandome toliau. Sekantis iššūkis – pasirinkti dainą, o tuomet į tave skrieja raudoni ir mėlyni kvadratai, kuriuos turi daužyti su rankose esančiomis lazdomis (na, rankose iš tikro laikai tuos pultus ar kaip juos tiksliau būtų galima pavadinti). OMG, šitas labai patiko, nes dainos užveda, o žaidimas toks, kur nereikia daug galvoti, tiesiog mosikuojiesi, judi, bandai dar išvengti įvairių kliūčių, nes ir jos skrenda į tave.
Jau esu pagavusi „kablį“ ir sakau, kad man žiauriai patinka. Dar tenka pažaisti žaidimą, kur reikia išsirinkti ginklus ir pasijusti vos ne Russell‘u Crowe „Gladiatoriuje“ bei sudoroti priešininkus. O jie taip lengvai nemiršta, kai juos daužai savo kuokomis ir kitais senoviniais ginklais. Kitas – juodi žmogeliukai puola mano pilį. Aš stoviu bokšte ar kažkur, na, tiesiog aukščiau ir turiu neleisti jiems išlaužti mano pilies vartų. Žiūrėdavau seniau Kseną, bet matau, kad čia jokios princesiškos galios man nepadeda. Lankas ir strėlės – ginklas, kuris mano rankose nėra toks puikus. Vis šaunu pro šalį ir tenka ne kartą net nesugebėti užsitaisyti lanko. Gėda. Bus proga kokį pirmą kartą pasidaryti ir nueiti su lanku pašaudyti. Gal atsiras įgūdžiai.
Iš vakaro teko apsilankyti bokso treniruotėje, todėl gavus žaidimą, kuris yra bokso dvikova – nesitveriu kailyje. Po pirmo raundo aš suplukusi lyg dalyvaučiau tikrame mače. Pasirodo, kad būna ir taip, nes tiek įsijaučiau, tiek ten malu oponentą į miltus, kad net juokas ima dabar, kai pasižiūriu video. Užsidėjus akinius jaučiausi kaip kokia Rose Namajunas, o iš šalies žiūrint, mušiausi kaip tos senos bobutės: per atstumą, tie smūgiai tokie juokingi… Iki šiol kikenu prisiminus.
Pabaigai kylu liftu kažkur. Ding. Sustojome, atsidaro durys ir man liepia eiti ant lentos, kuri yra iškišta ant dangoraižio krašto. Kojos dreba, bet einu. Aukščio baimė dar kartais pramuša, bet vis viduje primenu, kad čia – netikra. Pasakojo, kad daugelis, nors ir žino, kad tai yra virtuali realybė, tačiau neišdrįsta išlipti iš lifto. Kad pojūčiai būtų dar aštresni, ant grindų yra padėta lenta, todėl einant tau tikrai susidaro įspūdis, kad esi keliasdešimt metrų aukštyje ir eini link liepto galo. Kas daugiau? Liepia šokti. Čia juokingiausia dalis. Šoki, bet realiai tu šoki vos nuo keliasdešimt centimetrų, tačiau kūnas – išsitempia, kojos yra šuolio padėtyje. Gerai, kad vaikinas, kuris visą laiką sako, ką daryti, sugauna mane, nes būčiau išsitėškusi ant žemės. Beje, jis visada yra šalia ir prižiūri, kad viskas vyktų sklandžiai, kad nenukristumei, kad nesusipintų kojos, nes juk visko būna. Ypač, kai pasiduodi emocijoms ir išjungi protą, kuris sako, kad čia netikra.
Valanda prabėgo itin greitai. Spėjau išbandyti mažiau nei dešimt žaidimų, tačiau emocijų – per akis. Juokas ėmė dėl bokso ir slidžių, kad taip susuko man tą skrandį. Net neabejoju, kad būtinai apsilankysiu, nes yra žaidimų, kuriuos noriu išbandyti. Kiek kainuoja toks malonumas? Kainas galima rasti paspaudus čia, nes viskas priklauso nuo poreikių: kokio kambario norite, kiek laiko ir t.t. Beje, turėkite galvoje, kad pramoga jau sezono metu t.y. visiems grįžus po atostogų į darbus, tampa itin paklausi po darbo valandų, todėl norėdami nelikti it musę kandę, turėtumėte rezervuotis laikus iš anksto. Aišku, savaitgaliai – tos dienos, kada visi laikai tirpsta kaip dabar ledai tokiu oru. Daugiau informacijos, užsirezervuoti laiką galite VR puslapyje arba jų FB paskyroje.
p.s. kiekvieną savaitę FB vyksta vis kitokie žaidimai (bent jau vyko iki įrašo patalpinimo), tai galite užmatyti akcijų. Kas iš mūsų nenori sutaupyti ir gerai praleisti laiko?
No Comments