Laisvalaikis

Sporto savaitgalis: treniruotės, kite‘ai ir dviračiai

Taip jau būna, kad kažkaip nėra polėkio rašyti. O tiksliau laiką, kai galėtumei tam skirti, suėda rutina: studijos, atsiskaitymai, rašymas portalui, o galiausiai ir kiti dalykai. Anyways, prireikė savaitės, kad prisėsčiau ir parašyčiau. Apie ką? Apie savo pirmą sporto stovyklą. No pain, no gain.

Teko sudalyvauti wake‘o stovykloje, kaitavimo, tačiau visada nelabai žavėjo visos sporto stovyklos. Galbūt nebuvau tiesiog pribrendusi kažką daryti visą savaitgalį pagal grafiką, nes mėgstu būti laisvo oro direktore. Praėjusiais metais taip buvo sukritusios kortos, kad vos neišvarėme į GetFit‘o stovyklą riestam užpakaliukui: koją pakišo tai,, kad laimėjome antrą vietą, bet už tai mums pasiūlė pusę kainos. Kitas „atmazas“ buvo – „Ant bangos“, juk nepraleisi juk to, ko lauki metus. Taigi, šiais metais užmačiau „In Balance“ stovyklą su kaitavimu. Na, aš kaip visada ta, pro kurios akis neprasprūsta „Facebook“ event‘ai. Mane pažįstantys juokiasi ir per dantį dėl to traukia… Tai va, pamačiau, pasižymėjau, o tada sulaukiu pasiūlymo, kad varom. Ačiū, Mariui, kad pasirašo visada.

Penktadienis po pietų, tiksliau vakarop, pasiimu savo ekipažo antrą narį ir pajudame link Kintų. Jau visą savaitę nerodė vėjo, bet aš naivi, kartais tikiu, kad stebuklai vyksta ne tik prieš Kalėdas. Pasirodo, kad ne, bet vis vien įsimečiau Pauliaus kite‘ą, nes „o jei vis dėl to pūs“. Penktadienį jau sutemus pasirodome KKK (Kintų kaitavimo klubo sodyboje, FB tikrai rasite ir labai rekomenduoju). Įsikuriame kartu su kita porele – mums tenka antras aukštas ant antresolės, į kurį pateksi kopėtėlėmis. Mane vis lipant užpuldavo panika, kad OMG, tikiuosi, kad tos kopėčios neatsikabins ir nesidėsiu aukštielninka. Negana to, kitame namelio dalyje – pažįstami veidai, tai kompaniją užskaitome.

Tai kaip atrodo tos sporto stovyklos? Labai jau aktyviai ir fainai. Oras buvo it užsakytas, nes teko paskrudinti savo kumpius prieš saulutę. Ryte kėlėmės anksti, nes laukė treniruotė. Pradėjome ją prasibėgimu iki  senojo ir naujojo spot‘ų. Priminsiu, kad aš nebėgu, tai man ši dalis buvo kančia, bet… Tada laukė šiek tiek pratimukų. Vos spėjome atgauti kvapą po mankštos, susipilti dvigubą espresso (nes aš be kavos nei dienos, dažniausiai aštuoni espresso eina į trasą, kad ištempčiau dieną), išgerti sulčių ir jau teko sėsti ant dviračių. Laukė kelionė į Ventės ragą, o ten ekskursija (labai rekomenduoju, nes parodo, kaip žieduojami paukščiai, o be to gidas, kuris vedė mums ekskursiją buvo nerealus: prie bajerio ir plepus, kas visada yra pliusas). Kelionė atgal, pietūs (man jie buvo straipsnio rašymas, nes gi darbas žmogų puošia, todėl dirbi ir savaitgaliais…), o tada tipu tapu keliavome į spot‘ą. Vėjo – minimaliai, todėl trečią kartą pradinukų mokymams nepasirašiau, o gaudžiau saulę. Negana to, su Vytaute nusprendėme išbandyti SUP‘us mariose. OK, vėjo kaitavimui kaip ir nebuvo, tačiau plaukti prieš vėją į marias ant SUP‘o – šioks toks iššūkis. Pasiiri iš peties, o pasižiūri, kad vos kelis metrus į priekį pajudėjai. Sizifo darbas, todėl po mažiau nei pusvalandžio pasidavėme.

Vakare – vėl treniruotė, kuri nužudė. Čia ne iš blogos pusės, tiesiog jėgos išseko. Totaliai išsitaškėme. Spėjame susisukti greitai, kad dar pavakarieniaujame „Kuršiuose“ – ten porcijos iš kosmonautikos serijos. Pasiėmiau mažą ir visko nesuvalgiau. Pasirodo, aš esu maisto švaistytoja. Anyways. Keli sidriukai ir futbolas – taip baigėsi pirma diena.

Antros dienos rytas nėra toks energingas ir pilnas ūpo. Skauda viską, ką įmanoma. Taip, aš sportuoju, einu į treniruotes, tačiau nesportavau kelias savaites. Negana to, pratimai, kuriuos darau savo treniruotėse – skirtingi ir dirba kitos raumenų grupės. Sekmadienio ryto treniruotė pasirodė šiek tiek sunkoka. Manau, kad visi jautėsi šiek tiek „sore“ po prieš tai buvusios dienos veiklų. Bet kaip ir visada, no pain, no gain. Po sporto – pusryčiai ir laisvas laikas. Likome dar truputį pamaryje, kad pagaliau būtų galima pasiplaukioti SUP‘ais, nes oras buvo idealus – beveik jokio vėjelio.

Spėju, kad daugelis paskaitę galvoja, WTF ji parašė apie tą stovyklą? Čia kažkoks prom‘as ar kaip? Tikrai ne, nes turiu prisipažinti, kad pati šiek tiek skeptiškai žiūriu, nes esu ištikima savo sportui ir ten, kur einu, todėl buvo keista varyti su kitos sporto studijos žmonėmis, bet… Visada yra faina susipažinti, praplėsti akiratį, kažką naujo sužinoti, nes prieš tai galvojau užsukti į „In Balance“ pabandyti jų treniruotes. Po šios stovyklos, kai jau grįšiu į Vilnių dažniau, būtinai tą padarysiu, nes man tiko ir patiko. Negana to, kartais yra gerai pamiksuoti ir išeiti iš savo komforto zonos. Kitas niuansas – vėjo nebuvo, tačiau į Kintus vėl sugrįšiu, nes turiu neišnaudotą laiką. Reikės susirašyti ir susiderinti laiką. Taip pat buvo nerealiai, nes savaitgalis buvo intensyvus, neteko niekada sėdėti ir nosį krapštyti.

p.s. nuotraukos Aistės Ri.

Jums taip pat gali patikti

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą