Kažkaip atrodo, kad irklentės aka SUP‘ai mano gyvenime pradėjo rodytis vis dažniau. Mokslo metus pradėjau su kostiumu ir ant SUP‘o , o vakar pabandžiau tai padaryti su savo mylimukais: Knopke ir Rufiu. Jau esu turbūt daugeliui išūžusi galvą, kad varom SUP‘inti, nes tai kas savaitę dariau praėjusiais metais. Man tai buvo kažkokia meditacijos forma po darbų, kai plauki ir apie nieką negalvoji, o stebi aplinką, pakrantę ir tiek.
Visada pagalvodavau, kad būtų faina prasiplaukti su savo mopsu (tuo metu turėjau Kenny), bet vis pabūgdavau, kad Neries trasos gali jis neatlaikyti, kad dvi valandos ir jam gali pasidaryti kančia, ir man. Todėl šį kartą pamačius FB, kad organizuojamas plaukimas su augintiniais, negalėjau pasakyti „ne“. Juk nepabandžius nesužinosi, ar įmanoma, ar būtų faina. Sėdėjau vakar paskaitose ir internetu žiūrėjau liemenes šunims. Realiai, jei nori normalios ir užsisakyti iš kokios nors internetinės parduotuvės, teks pakloti apie 40 eurų. Turint omenyje, kad pas mane du šunys, matematika – paprasta. Tada pradėjau kvestionuoti, kad, o jei nepatiks, jei nepavyks, tai bus pinigai į balą išmesti. Ryžausi avantiūrai – plaukti su šunimis be liemenių. Dar prieš tai paskambinau renginio organizatoriams ir užklausiau, gal netyčia duos augintiniams. Deja.
Prie Žaliųjų ežerų, kur visi turėjome susitikti, važiavau dvejodama. Visų pirma, turėjau pasiėmusi hidriaką, nes žinojau, kad labai tikėtina, kad teks įkristi. Negana to, svarsčiau, kurį imtis ant lentos: Knopkę ar Rudolfą. Šiek tiek priešistorės: Rudolfas yra tas vijurkas, kuris varo non stop pirmyn ir atgal, jis su manimi kartą net su wakeboard‘u Šiauliuose plaukė. Negana to, jis kaip mažas gelbėtojas, reikėtų tik raudonus šortus gauti, nes jei plauki su wake‘u, grįžti į krantą ir keitiesi su kažkuo, tai jis būtinai šoks į vandenį ir plauks pas mane: a la išgelbėsiu tave. Knopkė – totali poniutė. Kartą bandė sekti paskui Rudolfą ir mane gelbėti, tik matote, ji tokia stambesnių kaulų, visa apvalutė, tai pradėjo pati skęsti – pasirodo, kad tam tikri dėsniai veikia ir vandenyje.
Taigi, galvojau, kad ant irklentės imsiuosi Rudolfą ir Knopkę paliksiu ant kranto stebėti, bet… Kažkaip neleido širdis išskirti, kuris čia jų fainesnis, geresnis ar panašiai, tai sugebėjau abu juos užsidėti. Ir mums pavyko. Knopkė kaip kokia poniutė per vidurį sėdėjo ir dairėsi, o Rudolfas varinėjo ir vis mano balansą tikrino. Pasirodo, kad jis visai nėra blogas, nes nei vieną kartą neteko išsimaudyti. Juokingiausia, kad kelis kartus jis bandė žaisti savo žaidimą, bet gerai, kad neužsikabliavo. Matote, jo mėgstamiausias žaidimas prie vandens, bėgti palei pakrantę, statyti letenas į vandenį, kelti purslus ir juos tuo pačiu bando gaudyti. Tai vienu momentu bandė gaudyti irklo keliamus purslus…
Ar tai sunku? Nemanau. Na, bent jau man pasirodė, kad viskas įmanoma, kai nori. Mūsų buvo susirinkę apie 15 žmonių, man rodos, kad tik galbūt vienas žmogus įkrito ir išsimaudė. Iš pradžių patartina tiesiog irtis klūpint, o ne stovint, kad pajausti, kaip ir kas: viena yra, kai tu tik vienas plauki, bet kas kita, kai su tavimi plaukia augintinis, kuris galbūt gali prisibijoti vandens ar siūbuojančio paviršiaus. Tikrai kažkokio papildomo pasirengimo nereikia, tiesiog nebijoti nukristi ir išsimaudyti, o visa kita – jau kaip kortos sukris.
Kiek tai kainuoja? Na, šį kartą toks renginys buvo nemokamas. Visus labai prominu pradėti sekti @Sup.lentos, nes ten visada būna įvairių renginių, pavyzdžiui, plaukimai ryte, kuomet gali pasitikti saulę, o organizatoriai pažadėjo, kad netrukus bus panašus plaukimas į tą, kur plaukėme su kostiumais. Idėja dar generuojama ir bus netrukus paskelbta. Kviečiu visus prisijungti, nes tai ne tik būdas pajudėti, išbandyti kažką naujo, bet ir sutikti naujų žmonių bei pamatyti kitokį Vilnių!
No Comments