Reikėjo šiek tiek laiko, kad viskas susidėliotų į savo stalčiukus, sutikčiau tam tikrų žmonių ir vėl kibčiau rašyti. Tai šis pirmadienis prasidėjo kiek kitaip. Ne vien todėl, kad jis mano paskutinis laisvas: rugsėjo pirmoji ne už kalnų, tiksliau, visai šalia ir prasidės mano fuksės išgyvenimas lietuviškame universitete. Tie, kurie mane pažįsta, žino, kad turiu šiokį tokį fetišą tatuiruotėms. Deja, pati galiu pasigirti vos keturiomis, tačiau šiandien pabandžiau kas ir su kuo „valgomos“ henna tatuiruotės.
Bet viskas nuo pradžių, nes noriu parašyti šiek tiek apie jauną žmogų, kuris tai daro. Taip jau kortos sukrito, kad esu sutikusi daug labai įdomių ir įvairių žmonių, tačiau šiandieninė pažintis lengvai nustebino. Visų pirma, tai griauna nusistovėjusius stereotipus, kad tokio tipo tatuiruotes tikėtina, kad dažniausiai daro moterys. O tave kavinėje sutinka vaikinukas. Negana to, juokavau, kad duočiau jam max 16 metų. Beveik pataikiau, nes sausį jam sukaks 18-ka. Leonardas, kaip pats sako, ne DiCaprio, bet… yra savamokslis vilnietis, kuris kuria stebuklus ant kūno, o ateityje svajoja studijuoti grafinį dizainą bei daryti ilgalaikes tatuiruotes. Galvojate, kad perdedu dėl talento? Nė velnio. Pati lankiau dailės mokyklą ir su pasigerėjimu žavėjausi, kaip jis šalia pasidėjęs nuotraukoje įamžintas rožes perkelia ant mano odos. Kažkas nerealaus: nei karto ranka nesudrebėjo darant, galiausiai net paimprovizavo ir pripiešė papildomų detalių.
Negana to, dievinu, kai dar su žmogumi gali papliurpti apie jo veiklą ir visus kitus dalykus. Tai šiek tiek apie šias natūraliais chna dažais daromas tatuiruotes. Piešimas natūraliais chna dažais yra kilęs iš Rytų kultūrų – arabų ir indų kraštų. Tai estetikos, religijos ir filosofijos plotmėse apmatus užmezgęs reiškinys, turintis gilias senovines tradicijas, tačiau vis labiau populiarėjantis modernioje kultūroje, grožio industrijoje. Nenuostabu, juk ne kiekvienas iš mūsų ryžtasi ilgalaikėms tatuiruotėms, o būtent chna dažais daromos yra puikus „pasižaidimas“: gal patiks, gal užsimanysi „tikros“, o galbūt tiesiog nori pasipuošti vienam ar kitam renginiui.
Leonardas pasakojo, kad didžiausio bumo pasidaryti laikinas tatuiruočių sulaukia šiltuoju metų laiku, o ypač prieš muzikos festivalius, juk būtent tuomet norisi kažko originalesnio, išsiskirti iš minios. Kokie raštai „ant bangos“? Įvairūs – vieni ateina jau su savo vizija, kiti leidžia meistrui improvizuoti, o šio talento jam tikrai yra nepagailėta. Man rožes darė kiek mažiau nei valandą. Na, bet aš vis klausinėjau, nedaviau ramybės… Anot Leonardo, tatuiruočių kainos svyruoja nuo penkių iki 30 eurų. Viskas priklauso nuo to, kokio sudėtingumo ir dydžio piešinio norima. Didžiausiai jo darytai prireikė daugiau nei dviejų valandų su pertraukomis.
Ar reikia kažkokio specialaus pasiruošimo? Nė velnio (kažkaip pagaunu jau antrą kartą naudojant šį pasakymą…): nei skauda, nei ką – tiesiog mėgaujiesi procesu ir stebi, kaip viskas yra daroma. Dažai džiūva gan greitai, o galiausiai pradeda šerpetotis. Man buvo patarta, kad leisti patiems dažams nukristi, o ne bandyti kažkaip juos nuimti. Realiai toks piešinys išsilaiko apie savaitę: viskas priklauso nuo to, kaip dažnai padengta vieta bus šlapinama ir plaunama. Bandžiau kelis žmones „apšauti“, kad tai mano nauja tatuiruotė, bet nepavyko – ne todėl, kad atrodo netikroviškai, o todėl, kad yra Šerlokai Homsai: „Netikra, nes tu wake‘inai savaitgalį, o jei pasidarei, nebūtumei galėjusi…“. Išrištas mano melas.
Anyways, labai rekomenduoju visiems pabandyti, kurie galvoja apie tatuiruotę, bet nėra iki galo tikri. Negana to, tikrai manau, kad galima tokią pramogą pasidaryti kaip vieną iš veiklų per mergvakarį ar kokį mergaitišką vakarėlį (BOB‘os – čia mums idėja dėl indiško vakarėlio su sariais ir tatuiruotėmis). Meistrą galite rasti FB Leo Niekaip, o jo studiją – Henna Tattoo Vilnius.
No Comments