Nežinau kaip jums, bet man pirma diena po kelionės būna šiek tiek sunkoka: nes miegi naujoje vietoje, jaučiasi tas nuovargis po skrydžio… Todėl neplanavau nieko special tai dienai. Nusprendžiau, kad reikia pasikultūrinti ir dieną skirti menui, o jo Tel Avive apstu. Neaplankyti dailės muziejaus būtų nuodėmė.
Nors pabudau gan anksti, o mano host‘as liko pas tėvus, nes sekančią dieną turėjo paskaitas, o universitetas – ten pat, tačiau šiek tiek pakimarinau namie. Nors šaldytuvas lūžta nuo maisto, tačiau man kaip zaraza, kai karšta, nelabai norisi kažką į burną dėtis. Na, nebent tai ledai. Lietuvoje negaliu be jų įsivaizduoti vasaros, geriausiai sueina „Baltijos“ toffee skonio. Gerai, mažiau apie ledus, o daugiau apie kelionę. Per visagalį google susiradau, kur randai modernaus meno muziejus ir patraukiau jo link.
Primenu, kad su oru man labai „pasisekė“ – visada +30 ir saulutė kepina, kad maža nepasirodys. Dar sugalvojau, kad užsidėsiu šlepetes, bet neįvertinau, kad tokiems atstumams – tai bloga mintis. Vėliau vakare mano kojos atkentėjo ir buvo vos ne iki kraujo nutrintos. Ech. Na, bet apie meną. Sumokėjau kažkas virš 30 šekelių, bet kiekvienas buvo vertas.
Dailės muziejų sudaro keli aukštai, o juose ekspozicijos išsidėsčiusios pagal laikmečius ir kryptis: galima rasti užsienio ir vietinių menininkų darbų. Iš tikro yra akis kur paganyti, nes rasi ir Pablo Picasso, ir Vincento Van Gogho, ir Camille Pissarro, ir Henri Matisse, ir mano mylimiausio – Claude Monet darbų. Šio impresionisto darbai man kažkas yra nerealaus. Negalėjau atsižiūrėti jo vandens lelijų. Kažkas tobulo. Buvo įdomu susipažinti ir su modernizmo atstovais, pamatyti šiek tiek kitokį požiūrį į meną – tikrai akis yra į ką paganyti.
Taip pat atskiras pastatas yra skirtas Izraelio menui: keletoje salių eksponuojami vietinių menininkų darbai, eksponuojamos įvairios instaliacijos. Taip pat sužavėjo POP art‘o didelis kūrinys vestibiulyje. Gal tris valandas klaidžiojau ir norėjosi viską fotografuoti, įamžinti, kad nepradingtų iš atminties. Gal man visada pramuša dailės mokykloje praleisti metai, kad pradedi žiūrėti kitaip į tai, ką matai, labiau analizuoji ir vertini. Oh well. Tikrai verta apsilankyti tiems, kas mėgsta meną. Nors ir nemėgsti, manau, kad visada pravartu praplėsti akiratį, pamatyti tai, kas yra vertinama.
Na, vėliau mano kelionės kryptis pasisuko link marin‘os. Tas smėlėtas kelių kilometrų paplūdimys tiesiog kaip magnetas traukia. Pakeliui daug įvairių kavinukių tad vienoje prisėdau pasidaryti darbus, parašyti ir pasikrauti kompiuterį bei telefoną. Štai, vienas dar įdomus dalykas, kad visi labai mobilūs, tai net stotyje yra rozetės, kad galėtumei pasikrauti telefoną. Kavinėse taip pat kas antras staliukas – su kompiuteriu apsiginklavęs asmuo. Kaip minėjau, visur WIFI, nebuvo nei vienos kavinės, kur jo nebūtų. Dar vienas įdomus dalykas, kad visi labai čia myli šunis. Retai pamatysi veislinius, bet daugelis vedasi net po du mišrūnus. Ant kiekvieno kampo – šunų parduotuvės, jiems leidžiama eiti į kavines, į parduotuves. Tik vienas šio dalyko minusas – žalių vietų mieste mažai, todėl šunys daro kur papuola, nors „didelį dalyką“ turi susirinkti, tačiau kai toks karštis, tai jaučiasi šlapimo tvaikas. Ir dar vienas dalykas, kas nustebino – tai miestas, kuriame kiekvienas turbūt turi dviratį. Bent jau jaunimas. Zuja non stop su dviračiais: labai mėgsta elektrinius ir visokius su pribumbasais. Taip pat nemažai tų, kurie renkasi paspirtuką ar longboard‘ą. Galima ir nuomotis dviračius: veikia kažkas panašaus kaip pas mus oranžiniai Vilniuje.
Tai kaip mano antra diena? Pamačiau, kad ne visas Tel Avivas toks baisus. Kad yra modernių rajonų, kur nėra tokių didelių kontrastų. Nusvilau šiek tiek veidą, nes kažkaip nesugalvojau pasitepti kremu. Antra, kojos atkentėjo, kad išėjau su tapkėmis. Pamoką kitam kartui išmokau. Nuo marin‘os parėjau link Senojo miesto – Jaffa. Ten pasivaikščiojau prie uosto, pafotografavau, tačiau nieko realiai tokio super wow nepamačiau. Tik suvalgiau labai skanių ledų porciją, sužinojau, kur buvo pirmieji miesto pastatai, kaip pradėjo kurtis Tel Avivas, o uostas yra vienas seniausių pasaulyje. Būtent jis siekia biblijinius laikus. Taip pat uoste veikia turgus, tačiau, kai aš vaikščiojau, kažkokios veiklos ten nemačiau.
Antroji diena realiai buvo skirta prisijaukinti miestą, suprasti, kas ir kaip. Vakare sulaukiau FB žinutės iš vieno draugo, kad būtinai turiu važiuoti į Jeruzalę. Tą ir ketinau padaryti, tik planavau pasibūti dieną. Bet apie tai jau kitame įraše.
p.s. dar toks dalykas, kad vandens Tel Avive ar Izraelyje nereikia pirkti, nes galima gerti iš krano. Taip pat miestuose visur yra fontanėliai atsigerti ar nusiplauti rankas. Atliekas jie labai rūšiuoja, todėl mieste stovi dideli plastmasei skirti konteineriai.
No Comments