Laisvalaikis

Šeštadienis kitaip: ėjimas per stiklo šukes ir gulėjimas ant vinių

Toliau tęsiu savo pirmų kartų maršą ir šį kartą ėjau į šiek tiek kitokį užsiėmimą. Prieš galbūt kokias tris savaites „Studio 365“ (šiaip rekomenduoju pacheckintievent‘us, nes tikrai galima kažką įdomaus rasti kiekvienam, sorry, už reklamą, bet nesusilaikiau). FB užmačiau šį event‘ą ir pagalvojau, why not? Skamba visai įdomiai. Užsiėmimo pavadinimo tiksliai nepamenu, bet kažkas susiję su baimių nugalėjimų, o viso to užsiėmimo „vinis“ – lipimas ant stiklo šukių ir vinių (o čia jau nebe perkeltinė, o tikrąja žodžio prasme).

Prieš 11, na, tiksliau savo stiliumi t.y. beveik vėluodama, atidūmiau į studiją. Mūsų baimių nugalėti norinčių buvo dešimt. Žmonės labai įvairūs, tačiau visi gerai nusitikę. Aišku, iš pradžių dar toks nedrąsumas bet į galą jau geriau, bet apie viską nuo pradžių.

Esu buvusi keliuose užsiėmimuose šioje studijoje, tai viskas prasidėdavo nuo „susipažinimo“, kažkokių žaidimų ar prisistatymų, tačiau čia buvo šiek tiek kitaip. Išvyniojama skraistė su šukėmis (pasirodo, ten beveik penkiasdešimt butelių nuo alaus ar stipresnio kažko sudaužyta, nors krūvelė neatrodo tokia didelė) ir prašau, kas pirmas nori išbandyti. Na, pas mus buvo trys vyrukai, tai jie natūraliai pirmi norėjo būti, o tada jau kažkaip mes, moterys, pagal laikrodžio rodyklę ir taip gavosi, kad aš paskutinė. Koks jausmas? Įdomus. Taip, tikrai tas garsas gal šiek tiek labiau ausį rėžia ir sukelia kažkokias emocijas, tačiau ne pats lipimas. Nežinau kodėl, bet įsipjauti nebijojau, net nežinau, ar iš viso bijojau tų šukių. Galbūt per daug esu pametusi galvą, kad manęs nebeveikia tokia dalykai, labiau mane išgąsdina situacijos, kai reikia su kažkuo kalbėti apie jausmus ir panašiai… OK, jau čia į lankas nuvažiavau, tai back to realybę.

Paskui buvo proga pagulėti ant tų šukių: aišku, moteriškėms ant krūtinės nelabai, tai teko išbandyti ant nugaros, jausmas super. Skausmo jokio, tikrai, tik kaip ir pirma, tas traškančio stiklo garsas mano ausiai nebuvo malonus. Net gulint teko taip pasiridenti nuo vienos mentės ant kitos, kas buvo awesome.

Kitas pratimas – gulėjimas ant vinių. Čia jau truputis daugiau kažkokio buzz‘o teko patirti. Dešimt minučių, tiek teko pagulėti – su užsiėmimą vedančio asmens pagalba, tavo viršutinė kūno dalis yra paguldoma ant lentos, kuri yra prismaigstyta vinių. Galva padedama ant knygos. Jausmas? Na, gerai, kad patogiai atsiguliau, galbūt šiek tiek iš pradžių buvo išsitempęs kūnas, tai buvau šiek tiek pakėlusi pečius, kas gulėjimą darė nemalonų, tačiau vėliau su laiku atsipalaidavau, padėjau juos pilnai ant paviršiaus, nebereikėjo savo kūno dirbtinai įtempus laikyti. Šiaip fone grojo muzika, paskui buvo panaudotas būgnas šiek tiek atpalaiduoti, tačiau mane labiausiai atpalaidavo kvėpavimas. Kažkaip vis mintyse atrodė, kad mano diafragma kilnojasi ne į aukštį, o į ilgį, nes tuomet ir skausmo nebūdavo kūne. Nes kiekvieną kartą giliau įkvepiant, vinys įsirėžia į nugarą, tai vis įsivaizduodavau, kad kvėpuoju į ilgį (žinau, skamba kaip kosmosas, bet kaip tavo kūnas yra veikiamas dirgiklių, kiekvienas randame savo nusiraminimą ir būna atsipalaiduoti).

Vėliau laukė koncentracijos užduotis – pastatyti žalią kiaušinį. Galėjai rinkis: ant buvo galo, ar ant smailo, tačiau užduotis – pastatyti, kad stovėtų. Reikia šiek tiek paplušėti, kad pavyktų. Pastatyti ant buvo galo pavyko kelis kartus, tačiau ant smailiojo – niekaip.

Po to jau sekė pati sunkiausia užduotis, nors iš pradžių gali atrodyti, kad viena iš lengvesnių. Nė velnio. Prieš tai atlikome vieną pratimą, kuris padėjo atsipalaiduoti ir pasitikėti kitais, o tada jau laukė iššūkis. Tris minutes bent jau išstovėti ant vinių. OMG. Ką galiu pasakyti. Pavyko gal vos pusę minutės, nes supratau, kad skausmas toks ne man. Realiai galvojau, kad esu iš tų, kurį jį pakelia, kažkada su nuskilusia alkūne kelias dienas nesikreipiau į gydytojus, atšokus tai kremzlei nuo krūtinkaulio net pas gydytojus nėjau, bet čia jau buvo kitas lygis. Ar čia mano pėdos jau tokios pussy ar ką, bet skauda nežmoniškai. Šiaip žinau, kad gal ir būčiau ilgiau pastovėjusi, bet nežinau kodėl, net nebandžiau per save perlipti, pasakiau, kad skauda ir nulipau. Mano kolegė (nes stovėjome poromis) išstovėjo keliolika minučių, net atsitūpti stovėdama sugebėjo. Juokiausi, kad už mus abi pavarė. Na, aš turiu vietos kur tobulėti, jei noro bus.

Summa summarum. Ar verta? Tikrai taip, visų tų penkiolikos eurų ir tų trijų valandų. Nesigailiu, kad atvariau,  nors ryte keltis buvo žiauriai sunku po kelionės, bet būčiau gailėjusi, jei būčiau nepabandžiusi. Tai laiką, kiek trunka paminėjau, kainą, taip pat. Svarbu, kad renkitės tai, kas patogu, nebūtinai sportiškai, tačiau patariu, kad merginos su leggingsais, tikrai neprašaus, nes patogu judėti. Taip pat merginos turi ateiti su bikinio viršumi, tačiau aš pasirinkau tiesiog sporto liemenėlę ir buvo all good.

You Might Also Like...

No Comments

    Leave a Reply