Laisvalaikis

„Greitos ir įsiutusios“: virtualios SIM lenktynės merginoms

Toliau apie mano pirmus kartus. Praėjusią savaitę teko sudalyvaut pirmose virtualiose SIM  lenktynėse. Deja, nenustebinsiu, bet kažkokiais įspūdingais rezultatais nesužibėjau, bet čia iš tų kartų, kai svarbu dalyvauti, o ne laimėti. Na, bent jau save taip tą vakarą guodžiau, nes visos susirinkusios merginos buvo pažengusios, nuolatos dalyvaujančios įvairiose varžybose, o aš – su nuline patirtimi. Oh well.

Taigi, o kas per dalykas tos virtualios lenktynės? Tai lenktynės, tačiau nors jos vyksta ne realioje trasoje, tačiau adrenalino, emocijų tikrai netrūksta. Įdomu tai, kad šios lenktynės buvo skirtos tik moterims, tai buvome paskirstytos į dvi grupes: vienos pradėjo anksčiau, kitos – vėliau, nes yra tik keturi simuliatoriai „Simuliatorių akademijoje“. Mes (su Erika) buvo antroje grupėje kurioje buvo apie aštuonias merginas, todėl rotacija vyksta gan greitai. Viso yra skirti keturi važiavimai ir renkamas geriausias ratas.

Virtuali lenktynių trasa idealiai atvaizduoja realią trasą bei lenktynių metu patiriamas situacijas. Teko ne kartą apsisukti, išvažiuoti iš trasos, o juokingiausia, kad nors tai ir virtualus važiavimas, tačiau kai pradedi slysti, reaguoji kaip realiose situacijose. Turiu pripažinti, kad teko ne vieną keiksmažodį ištarti, nes vairuoti nebuvo taip lengva, kaip atrodo, nors šiek tiek apgaudinėjau ir prašiau, kad man nustatytų automatinę pavarų dėžę. OK, šiaip moku važiuoti ir su mechanine, bet manau, kad būtų man per daug sudėtinga, nes jau trejus metus važinėju su automatine.

Kaip ir rašiau, buvo keturi bandymai, vis su kitu simuliatoriumi – jie beje visi šiek tiek skiriasi. Labiausiai įsiminė važiavimas su vienu, kuriame net sėdynė juda, tai jausmas super, jautiesi lyg tikrai būtumei trasoje. Kitas mėgstamiausias – tas, kuriame negalėjai pakeisti vairo padėties (t.y. prisitraukti arčiau ar toliau), nes būtent su tuo simuliatoriumi pasiekiau geriausią rezultatą. Jau nujaučiu ir klausimą, tai koks tas rezultatas? Na, turiu pasakyti, kad pradėjau su 1:12 ar kažkas tokio, paskui tik gerėjo ir baigiau su 1:05. Natūralu, nes iš pradžių bandai suprasti, perprasti, kaip viskas vyksta – bijojau spausti iki dugno, saugai automobilį lyg važiuotumei su savo, o paskui jau įsidrąsini. Šiaip šaunu, kad visada prieidavo ten dirbantys vaikinukai ir padėdavo tau, duodavo įvairiausių tipsų, kada stabdyti, kada sukti pradėti ir panašiai, kad pagerintumei laiką.

Kaip ir sakiau, dalyvavau for fun, nes juk norisi išbandyti kažką naujo, bet manau, jei rimtai užsiimi kažkuo, kas yra susiję su trasa, rimtai lentkyniauji, tai tokie simuliatoriai yra super vieta praktikuotis, juk nesi priklausomas nuo oro ir kitokių sąlygų. Tikiu, kad vaikinams ten tikrai patiktų, nes tai puiki vieta parodyti savo įgūdžius. Ir šiaip vieta faina su draugais praleisti kokį vakarą ar surengti kažkokias varžybas tarp savęs.

Kitą savaitę jau vėl užsirašiau ir toliau dalyvausiu lenktynėse, įdomu, ar pavyks pakilti kažkiek per kelias vietas. Kiek toks malonumas kainuoja? Nes už tuos keturis pravažiavimus mokėjome dešimt eurų, tačiau reikėtų patikrinti FB „Simuliatorių akademijos“ puslapį dėl įprastų įkainių.

p.s. nuotraukos Vytauto Pilkausko

 

Jums taip pat gali patikti

Komentarų nėra

Palikti atsiliepimą