Laisvalaikis

BJ fotosesija: pasijuokti iš savęs – sveika

Kažkaip jau nutiko, kad beveik mėnesį buvau tyli. Aš? Tyli? Never. Tiesiog taip jau išėjo, kad daug susidėjo visko, nebuvo laiko, o gal ir noro, bet “I am back, baby. Back on track”. Tą gali paliudyti Karolis, kuriam šiandien kaip radijas neužčiaupiama kalbėjau!

Taigi, šiandien papasakosiu apie vieną pirmą kartą, kuris truko vos kelias minutes, bet išėjus šypsena buvo iki ausų. Prieš kelias savaites FB užmačiau, kad Tadas Černiauskas rengia fotosesiją BJ. Apie ją tikrai manau, kad daugelis yra skaitę ir matę. Kaip ir rašoma skelbime, prieš penkerius metus užgimusi idėja įamžinta žmones, kai jiems į veidą pučiama stipri oro srovė, kiekvienais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Iš tikro suprantu dėl ko. Taigi, tikėjausi, kad ten bus gan daug susirinkusiųjų, kurie nebijo iš savęs pasijuokti.

Įkalbėjau kartu eiti vieną pažįstamą, na, kad būtų drąsiau. Fotosesijos pradžia – dvylikta valanda, tačiau mes atvykome apie antrą. Iš tikro turiu prisipažinti, kad iš pradžių buvo gan sunku susigaudyti tame loftų kieme, nors ir buvo prieš tai įmestas žemėlapis, bet aš ir žemėlapių skaitymas – nesuderinami dalykai (čia turėtų atkreipti dėmesį tie, kuri kada nors galvoja mane į kokį žygį orientacinį kviestis. Neduokite man žemėlapio, nes kelias bus mestas dėl takelio…) bet grįžkime prie reikalo.

Buvo vos keli žmonės, kai atvykome. Iš karto prisistatė mergina, kuri paprašė užpildyti formas ir pasirašyti, kad sutinkame, kad mūsų nuotraukos būtų naudojamos: reikėjo pasirašyti anglišką ir lietuvišką variantą. Teko palaukti gal vos dešimt minučių ir voila. Šiaip juokiausi iki negalėjimo, kai fotkino Karolį, nes OMG kaip juokingai atrodo iš šono.

Tada atėjo mano eilė. Beje, pamiršau pažymėti, kad mano numeris buvo 29, tai reiškia, kad gan negausiai per tas dvi valandas buvo užsukę. O gaila, nes niekas nežino, ką prarado. Taigi, tave pasodina ant kėdutės, liepia žiūrėti į objektyvą. Kitas vaikinukas praveda tau apmokymus ką daryti, kai pradės pūsti, kada įkvėpti ir panašiai. Esmė ta, kad prieš pradedant tau į veidą pūsti tuo aparatu, aš manau, kad ten tas dalykas, su kuriuo lapus rudenį gali nupūsti (net pati juo dažnai naudojuosi pas tėvus, nes kai žolę nupjauna, reikia, kad takeliai būtų švarūs, tai tingime šluoti ir įsijungiame tiklį), viskas atrodo easy, bet kai pareina ta oro banga, net sunku ant kėdės nusilaikyti.

Kai nustodavo pūsti, negalėdavau nekikenti, nes įsivaizduoju, kaip turėjau atrodyti. Reikia atpalaiduoti veidą ir jei gali, prašo atsimerkti. Ką aš ir bandžiau daryti. Dar bandžiau juoktis, bet manau, kad tai neturėjo būti gera idėja, nes jaučiausi kaip iš to filmuko personažas – Haris seilius. Don’t ask. Visas procesas truko vos keletą minučių, bet emocijos liejosi pro kraštus, nes žvengiau ne tik aš, bet ir tie bičai, kurie pūtė ir mokino.

Kodėl verta? Nes tai for FREE, turėsi gerą laiką, o svarbiausia, kad visada gerai yra pasijuokti iš savęs. Kažkaip pagalvojau, kad visi mes save per daug serious priimame, o čia vienas iš tų būdų, kai gali just go with the flow ir pasileisti plaukus. Iš karto po fotosesijos ėjau į kavinę, kad parašyti. Kodėl? Nes noriu, kad kuo daugiau žmonių sudalyvautų, tai jei kažkas iš jūsų perskaitys dar šiandien, Tado projektas vyksta iki šeštos.

Bėkite, jei spėjate į Studio TADAOCERN,  T. Ševčenkos 16i. Gerų emocijų ir lauksiu jūsų nuotraukų.

You Might Also Like...

No Comments

    Leave a Reply