Pagaliau pavyko nuveikti tai, ko laukiau labai ir žiauriai norėjau – prasinešti su bobslėjumi. Todėl šeštadienio rytą su sese ir jos draugu pajudėjome į Siguldą. Pasirodo, kad ši trasa yra vos metais jaunesnė už mane, o jos ilgis yra 1200 metrų, joje yra 16 viražų ir joje galima išvystyti iki 125 km/val. greitį.
Turiu padėkoti savo pažįstamam latviui Artūrs, nes rasti informaciją apie trasos teikiamas paslaugas ir laikus buvo sudėtinga: nors nurodyta, kad galima svetainėje rasti medžiagą anglų klaba, tačiau latviai nesibodėjo versti teksto, o tik svetainės pavadinimus. Trasa dirba nuo vidurdienio ir iki septintos valandos. Prieš važiuojant patarčiau pasitikrinti, ar tikrai veikia, nes gali vykti įvairios varžybos. Be to Siguldoje esanti trasa yra viena iš nedaugelio pasaulyje, kuri skirta ne tik profesionalams, bet ir paprastiems mirtingiesiems. 
Šiaip ten yra rengiamos ekskursijos po treniruočių bazę, bet daugiausiai dėmesio ir žmonių galima rasti prie starto linijos. Populiariausia pramoga – čiuožimas penkiavietėmis rogutėmis. Greitis išvystomas iki 70km/val. Nors buvome tik trise, tai prie mūsų prijungė kažkokią random porelę ir ekipažas buvo ready. Buvo super faina, nes mūsų ekipažas buvo greičiausias iki tol važiavęs – vėliau mūsų rezultatą sugadino Artūrs ir jo merginos ekipažas (čia tau akmuo į daržą, drauge, bet džiaugiamės už jus). Koks jausmas? Iš pradžių nesupranti, kad vyksta ir dar nėra tokio didelio greičio, bet kuo toliau, tuo linksmiau – posūkiai, greitis, emocijos, šūksniai ir tiesiog tas fainas jausmas, kai nežinai, kas tavęs laukia.
Galiausiai atėjo eilė išbandyti tai, ko atvariau. Šiaip ekipažas susideda iš keturių žmonių – vairininkas yra vyrukas, kuris dirba ten ir tada likę trys – random žmonės, kurie nepagaili susimokėti po 50 eurų. Žinau, suma gal šiek tiek didelė, bet labai norėjau… Taip jau išėjo, kad nebuvo kitų žmonių, kurie tuo metu norėtų tokios pramogos, tai asmeniškai man po beveik dešimties minučių laukimo buvo suorganizuotas ekipažas. Važiavome trise. Aš buvau sumuštinio viduryje.
Liepė pasirašyti, kad neturiu jokių traukų nugaros ar kaklo. Vėliau pravedė trumpą instruktažą, kaip laikyti galvą, kad pakelti pečius šiek tiek, kaip laikyti rankas, kur laikytis. Ir tuomet viskas jau vyko vienos minutės tarpe: mano rezultatas buvo 46,8 sekundės. Beje, įdomu tai, kad pasiekiamas yra beveik 100 km/val. greitis. Pasijuokimui, tai galva mano buvo kaip be kaklo, turiu omenyje, kad vis judėdavo tai į dešinę, tai į kairę, neturėjau jėgų pasipriešinti – tai kelis kartus bambtelėjau su šalmu į kažkokią rogučių konstrukciją. O geriausia buvo, kai užlinko galva, o dėl greičio kelias sekundes nepavyko jos pakelti. Pati iš savęs žvengiau, nes jausmas kosminis: bandai daryti kažką, bet tavęs kūnas neklauso.
Išlipau iš bobslėjaus rogučių su šypsena iki ausų, nes adrenalino buvo, daug gerų emocijų. Ar verti buvo tie 50 eurų? Tikrai taip! Beje, gavau diplomą, kad važiavau trasoje – teks dabar ant sienos kabinti (juokauju).
Naudinga informacija: jei važiuojate savaitgalį, tai pažiūrėkite, ar tikrai veikia, ar nebus jokių varžybų, treniruočių ir panašiai. Apranga? Kad tik jums patogu būtų. Beje, galima persirengti, jei kažką šilčiau norite užsimesti, nes yra persirengimo kambariukas. Eilės juda greitai, tikrai neteks ilgai laukti. Už nusileidimą penkiavietėmis rogutėmis teks pakloti dešimt eurų, o už bobslėjų – 50 eurų žmogui. Dar toks įdomus dalykas, kad jie ten jokios apskaitos nevykdo, tai mums patiems reikėjo eiti ir ieškoti, vos ne primygtinai prašyti, kad kas paimtų pinigus. Juokėmės, kad net nepastebėtų, jei nesusimokėjęs išeitumei. Beje, jei nepavyks apsilankyti žiemą, tai vasarą trasoje galima pasivažinėti su rogutėmis, kurios yra su ratukais. Kaip sakė ten dirbantis, tai pas juos unikali pramoga, bet įspėjo, kad šiek tiek nepatogu, nes dabar darda ir dreba tos rogutės. O ir greitis nėra toks, kaip su tikromis bobslėjaus rogutėmis.
No Comments