Kažkaip šiais metais panešė mane ant fotografijos, tiksliau, nusprendžiau pasimaivyti prieš kameras. Jau esu sakiusi, kad jaučiuosi esanti nefotogeniška, bet visada norisi įrodyti, o gal taip iš tikro nėra? Na, ir naivuolė aš. Na, taip jau nutiko, kad kažkur interneto platybėse susiradau fotografą, susitarėme dėl fotosesijos ir vieną dieną aš jau buvau pakeliui į pajūrį.
Nors pirminė idėja buvo fotosesiją daryti Smiltynėje, tačiau įtikinau, kad varome į Juodkrantę. Taigi. Oras pasitaikė toks ganėtinai so so: daug vėjo, saulutė, bet vis tiek ne taip šilta, kaip kokį rugpjūtį. Kiek pamenu, jei manęs neapleidžia atmintis, viskas vyko rugsėjį. Bagažinėje buvo sukrauta didelė kuprinė drabužių, juk niekada negali žinoti, kokio derinio norėsi, kokia bus nuotaika ar panašiai.
Turiu pripažinti, kad niekada nesijaučiau patogiai prieš kamerą. Darytis selfius – vienas dalykas, kai tu padarai n dešimčių, o išrenki vieną, tačiau pozuoti kažkam kitam – čia jau iššūkis. Suprantu dabar, kad modelio darbas sunkus! Summa summarum: kaip zaraza kokia, mane prieš kelias dienas išbėrė veidą nežinomais spuogais (OMG, nei joks sluoksnis kosmetikos nepadėjo paslėpti), beje vėliau paaiškėjo, kad tai buvo alerginė reakcija į soliariumą (žinau, nieko nesakykite, bet čia Liaudanskytė užsimanė, kad jai trūksta saulės, reikia vitamino D, todėl nuvarė į soliariumą, o rezultatai paskui pasirodė po kelių dienų), į kadrą lindo mano Kenny, kuris irgi nusprendė pabūti modeliu, o aš vis nenustojau kalbėti, nes vis klausinėjau fotografo (nežinau, ar jis nori būti minimas, tai nerašau vardo), ką man daryti, kur dėti rankas ir panašiai.
Iš vakaro teko dalyvauti mūsų fotosesijoje vandenyje, tai šioje skyrėsi kaip diena ir naktis. Vien tai, kad kelias valandas visas kameros dėmesys buvo skirtas man (ech, kad bent kokie vyrai būtų tokie dėmesingi kaip ta kamera, hah).
Pačiai teko pasidažyti kopose, kas pasakysiu, buvo gan sudėtinga, nes vėjas, smėlis, apšvietimas… o galiausiai, aš ir kosmetika nelabai draugaujame. Tiesiog taip yra, kad nemoku dažytis, jei reikia įvairiomis progomis, tai einu pas specialistus, patikiu save į jų rankas. Kasdien moku tik užsidėti BB kremą, pasidažyti blakstienas – toks mano full dienos makeup‘as yra. Kas jau mane pažįsta geriau. Žino, kad esu natūrali garbanė, tai pajūrio oras padarė savo, o mano ištiesinti plaukai pasiliko Vilniuje.
Prieš pradedant fotosesiją pasakiau fotografui, ko noriu, parodžiau kažkokius pavyzdžius, pabrėžiau, ko savyje nemėgstu, todėl paprašiau, kad to neryškintų ir panašiai. Per visą laiko teko pakeisti savo drabužius, o galiausiai teko lipti į vandenį. OMG, buvo žiauriai šalta, o svarbiausia, reikėjo bandyti pozuoti, kai į tavo veidą taškosi sūrus Baltijos vanduo… Svariausia, kad nesusirgau po to, nes jau maniau, kad sveika po šios avantiūros neliksiu.
Turiu padėkoti fotografui, kuris klausėsi mano kalbų, kuris mane tildė ir vis pasakydavo, ką daryti. Prieš kelias dienas gavau pirmą nuotrauką ir pažadą, kad netrukus sulauksiu kitų likusių. Ar esu patenkinta rezultatu? Pirma nuotrauka nenuvylė, tai laukiu kitų.
Mano patarimas? Pabandykite visas gyvenimo avantiūras, nors jei manote, kad staipytis prieš kamerą ne jums, nes visada kažko naujo išmoksti, išmoksti atsipalaiduoti. Antra, jei turėsite fotosesiją, tai geriausia, kad makiažą padarytų profesionalas. Yra daug FB paskyrų, kur merginoms reikia modelių besimokant, tai susiraskite kažką, bet tikrai papraskite, kad kažkas profesionaliai padarytų – būsite ir pačios labiau savimi pasitikinčios, o ir fotografui mažiau darbo bus tvarkyti. Pasiimkite įvairių drabužių, jau geriau daugiau nei pritrūkti, turėkite kažkokių pavyzdžių, ko norite, nes bus fotografui lengviau. O galiausiai, nebijokite, klausykite, ką jums sako, o svarbiausia – nekalbėkite, nes tada sunku kažką normalaus pagauti. Kainos? Hm. Nežinau, ar galiu rašyti, ar čia koks special deal‘as, tai tą klausimą palieku neatsakytą.
No Comments